Virtuvė

Sutikęs Katherine žvilgsnį, nežymiai šyptelėjo. Taip, su ja jis tikrai nebus garantuotas, ar bus taip, ar kitaip. Apskritai, su tokia mergina dėl nieko negali būti garantuotas. Laimė kad jis tai suprato pakankamai anksti, kol dar nepradėjo tikėtis ar kurti nebūtų iliuzijų. Kai Katherine nusliuogė nuo stalo, pats apsivertė ant šono ir pasirėmė alkūnėmis,kad atsikeltų. Šaltas stalo paviršius jau spėjo jį atvėsinti, tad kažkuria prasme jautėsi ramesnis ir ne toks įsikarščiavęs. Nulipęs nuo stalo, savo ruožtu taip pat susirinko savo išmėtytus drabužius. Rūpestingai pasiėmė kelnes, skersai numestas ant kėdės, maikę, kuri tysojo vidury virtuvės, ir apatinius, kurie kaip nekeista pūpsojo ant dujinės. Pats neskubėdamas įšoko į apatinius ir užsisegė kelnes. Nors daug labiau į plikutėlę Katherine patiko žiūrėt, tačiau pats nemėgo plikas stypčioti. Neturėjo narcizo komplekso ir jam nereikėjo nuolatinio įrodymo ar parodymo, koks gražus yra. Taipogi žvilgtelėjo į laikrodį. Dingtelėjo mintis, kad visai trumpai jie čia užtruko. O atrodė visa amžinybė.
- Man atrodo,po tokio karo reikia šiek tiek taikos,- lyg ir perkeltine, lyg ir tiesiogine prasme tarė. Tas "kol kas" Benjamin'ui garantavo, kad judviejų gyvenimas šitam butuke tikrai nebus nuobodus. Nes buvo beveik šimtu procentų tikras, jog ta taika ilgai tikrai netruks.

Katerina nežinojo ką Benjamin apie ją mano, nežinojo kokia ją jis laiko, bet tai nelabai ir merginai rūpėjo. Pati ji buvo tikriausiai narcizė, mat mėgavosi tuo, kai jos geisdavo ir trokšdavo, bet pati mylėjo tik save. Bent jau beveik visada. Ant nuogutėlio kūno užsitempusi suknelę pažvelgė į Benjamin kiek papūsdama lūpas.
- Galbūt, - padėjusi savo drabužius ant kedės, nuėjusi prie spintelės pasiėmė stiklinę ir pripildė ją vandens. Godžiai nugėrusi kelis gurkšnius atsargiai basa perlipo per butelio šukes, mat viskas kas buvo ant stalo, buvo nušluota merginos ant žemės. Net jei ir norėjo jam pasakyt, kad įprastai taip nesielgia, bet nematė prasmės aiškintis, mat malonu buvo jiems abiems ir bent kol kas neatrodė, kad ką nors labai tai įtakos. Kath buvo pernelyg komplikuota asmenybė ir tikriausiai jau dabar Benjamin įžvelgė, kad negalės jos nulaikyt šalia savęs.

Ką gi, jei jau Benjamin'as negali jos nulaikyt šalia savęs, tai bent gali pabandyti susidraugauti ar tam tikra prasme prisijaukinti. Įgyti jos pasitikėjimą, o tai padaryti, jo manymu, tikrai turėjo būti sunku. Bet jam patinka iššūkiai, o čia kaip tik ir pasitaikė tokia proga.
- Atsargiai, neįsipjauk,- pavėluotai perspėjo, aišku Katherine ne akla, matė tas šukes ant grindų. Pasiėmęs iš spintelės šluotą su semtuvėliu, rūpestingai sušlavė visas šukes į semtuvėlį. Vaizdelis iš šono turėjo atrodyti labai buitiškas, bet Benjamin'as viską darė susikaupęs ir rūpestingai. Net ir šlavė susikaupęs. Didžiasiąs šukes rankomis sumetė į šiukšliadėžę, susemtus stiklo trupinius taip pat išmetė. Atsitiesęs nusivalė rankas į kelnes, o šluotą su semtuvėliu įkišo atgal į spintelę.
- Manau, man metas eiti miegoti. Taip kad labanakt,- tarė, nejaukiai pastypčiodamas vietoje. Prisiminė,kad turi ir fizinių poreikių, kuriuos reikia patenkint. Tokius kaip miegas, švara ir maistas. Dar kiek pasirąžęs, nes tik dabar pajuto kaip miegoti nori, pasisuko eiti į savo kambarį. Tarpdury dar stabtelėjo, lyg kažką pamiršęs.

Spausdama rankoje spausdama stiklinę su vandeniu tik nusišypsojo po jo perspėjimo, bet ir susidomėjusi stebėjo kaip jis tvarkosi. Pati tikriausiai taip ir būtų palikusi besitikėdama, kad kažkas savaime už ją sutvarkys. Nugėrusi dar kelis gurkšnius šalto vandens apsilaižė lūpas ir trumpai linktelėjo. Nežinojo ar dar reikia jos žodžių, nes nuo to vargu ar būtų padėjusi jam jaustis jaukiau, bet staiga Kath padėjo stiklinę ir paspartinusi žingsniuką prisigretino prie Benjamin.
- Miegosiu su tavimi, - atkirto patenkinta ir apdovanojo jį žavia šypsenėle. Ji visuomet mėgo stebint, o ir po to kas neseniai nutiko, visai nesijaustų nejaukiai susirangiusi jo lovoje. Iš tiesų nelabai ji mėgo naujose vietose užmigt viena, bet aišku nieku gyvu to nebūtų jam sakiusi, tad leido vaikinui galvot ką jis nori besitikėdama, kad galės atsigult į vieną lovą su juo. Žinoma tik miegui, nes ir pati pavargusi buvo.

Benjamino antakiai pakilo laaabai aukštai išgirdus Katherine pareiškimą. Galbūt jau turėjo įprasti prie tokių merginos akibrokštų, bet visvien dar nebuvo įpratęs. Ji nė nepaklausė, ar jis sutinka, bet turbūt ir taip buvo aišku, jog nieko prieš neturi. Tačiau vistiek buvo.. keista. Bet tuo pačiu ir džiugu, kad ji toks įdomus ir nuolat siurprizų pateikiantis asmuo.
- Kad jau taip nori,- apsimestinai atsainiai gūžtelėjo petukais. Šyptelėjo puse lūpų. Juk neparodys, kad šokinėja iš džiaugsmo. Nors taip ir nebuvo. Tiesiog dažniausiai jis su merginomis permiegodavo ir išeidavo, tačiau niekada nepasilikdavo per naktį. Nebent išimtinais atvejais. Taigi buvo pripratęs miegoti vienas. bet Katherine to nepasakė, tiesiog uždėjo ranką jai ant liemens ir nuėjo link jo kambario.

Atėjęs į virtuvę, atgalia ranka pasitrynė aptraiškanojusias akis. Tiesiu taikymu nuėjo prie viryklės ir užkaitė kavinuką. Tikėjosi,kad Katherine kavą mėgsta. Šaldytuve žinoma nieko padoraus valgyti nebuvo, nors ką jis galvojo? Kad kai naktį miegojo, į butą atėjo fėja su pilnais maišais maisto ir prikrovė kupiną šaldytuvą? Papurtė galvą, vos garsiai nenusijuokdamas. Ir iš kur tokios naivios mintys jam į galvą atėjo?
Vis dėl to, perkratęs virtuvę, rado spintelėje dar visai apyšviežių trapučių. Vis šis tas. Paėmęs gražiausią lėkštę, t.y. ta lėkštė buvo nenuskilus ir švariai išplauta, pradėjo serviruoti. Iš stalčiaus sužvejojo servetėlę, kuri velniai žino, kaip pas jį atsirado. Gal tas, kas prieš jį čia gyveno, paliko? Nesvarbu, jis tai panaudojo kaip vaizdą galinčią pagerinti detalę. Užvirus vandeniui, į puodelį įpylė kavos ir cukraus, viską užpildamas karštu vandeniu. Viską išmaišė ir padėjo ant lėkštutės per vidurį. Šalia du trapučius padėjo. Na, tai nei per nago juodymą nepriminė idealių pusryčių į lovą vaizdo, bet buvo geriau negu nieko. Patenkintas savimi, nes dar niekada nenešė merginai pusryčių į lovą, paėmė lėkštę ir iškulniavo atgal į miegamajį.

Įėjusi į virtuvę padėjo pirkinius ant spintelės ir išsitraukusi vaistus nuo pykinimo bei vitaminus išgėrė kelias tablėtes užsigerdama vandeniu. Kol kas ji nusprendė vaiką pasilikt, bent jau kol galutinai nuspręs kaip derėtų pasielgt ir kaip iš šios situacijos išsisukt. Neviliojo jos mintis vaiką užkraut ant Benjamin pečių, mat abu vienodai buvo kalti dėl visko kas nutiko, tad kol kas vis dar svarstė dėl aborto, juk ankščiau tvirtai laikėsi tokios savo nuomonės ir nenorėjo jos keist dabar. Atsirėmė į spintelę nugara laikydama rankoje vandens stiklinę. Ranka buvo sutvartyta, tad akivaizdu, kad Katherine buvo pas gydytojus.

Atlėkęs į virtuvę ir piktas ant viso pasaulio, išplėtė akis, išvydęs Katherine. Jau buvo pilnai įsitikinęs, jog ji pabėgo ir tikrai negrįš.
- Kad žinotum, kaip mane išgąsdinai..Vos infarkto neįvarei,- tarė, čiupdamas Katherine į glėbį. Nestipriai, kad nesužeistų ar neužgautų, bet pakankamai tvirtai. Pradėjo bučiuoti jai kaklą,nusėjo mažais bučinukais. Visas pyktis kažin kur išgaravo. Paskui susipratęs atsitraukė.- Tikiuosi nieko sau nepasidarei?- mostelėjo ranka žemiau pilvo, suprask, ar neišsivalė ten nieko ir panašiai.

Katia mąstė ką pagaminus vakarienei ir jau ketino išimt produktus, kai į virtuvę įlėkė Benjamin. Nešvietė gerom emocijom jo veidelis, tad vos spėjo padėt stiklinę ant stalo, kai atsidūrė jo glėbyje. Iš nuostabos kilstelėjo antakius tik dabar susivokdama kaip stipriai jam rūpi ir tuo pačiu kaip jis apie ją pamanė. Kad jau rankos jam apkabinus buvo prispaustos, Katia tiesiog liko taip ir stovėt šypteldama po tokių bučinukų. Jam atsitraukus prikando lūpą.
- Buvau ligoninėje. Nėštumas kol kas klostosi gerai. Užsirašiau sekančiam vizitui, - gana atsainiai gūžtelėjo pečiais, juk vaiko ji nenorėjo. - Beje tikiuosi norėsi valgyt.
Išėmusi produktus dalį sudėjo į šaldytuvą, o kitus paliko. Galiausiai atsisukusi į Benjamin Katherine vos vos šyptelėjo ir priėjusi arčiau gana saldžiai pabučiavo vaikiną, tarsi apdovanodama, kad jis šalia su ja ir, kad palaiko.

- O. Na, tada atsiprašau, jog tavim nepasitikėjau,- kaltai nuleido akis, nes iš tiesų, akimirką tikrai manė, jog Katherine dingo ir nebegrįš. Giliai atsiduso, lyg viso pasaulio našta jam būtų nuo pečių nukritusi.
- Aš alkanas kaip vilkas,- nusijuokė iš savo nevykusio pokšto. Iš tiesų nusijuokė vien tam, kad tą įtampą panaikintų, kuri vis dar tvyrojo tarp jų. Benjamin'ui buvo itin keista kad Katherine tokia rami. Bent jau jis tai laikė tyla prieš audrą, Nes na, jie abu nebuvo patys ramiausi asmenys pasaulyje, jų santykiai, kad ir kokie neapibrėžti būtų, taip pat. Taigi tas ramumas buvo mažų mažiausiai keistas.- Ką valgysim?- paklausė žvaliai, atsisėsdamas ant kėdės. Jau jautė, kaip gurgė pilvas, protestuodamas, kad niekas į jį valgyt neįdeda.

Matyt hormonai Katenką veikė, kad kone švytėjo saulelė, o gal tiesiog pagaliau buvo taip gera jaust, kad nebepykino ir galės bent kasnelį įsidėt į burną.
- Visgi nesu tokia impulsyvi, kaip, kad manei, - atsakė sučiaupdama lūpas. Nebūtų taip tyčia pasinaudojusi situaciją ir apgavusi Benjamin, nes su juo bent juo visada stengėsi būt atvira ir apie nėštumą pasakė, o ne nuslėpė ir nenuėjo lengviausiu keliu. Aišku ji nesakė jam, kad ilgai nesisitęs tokia idilė, nes vis dar nebuvo apsisprendusi, tereikėjo šiek tiek laiko, kad apsiprastų su ta mintimi, bet kol kas kai dar turėjo pasirinkimo galimybių, jautėsi pakankamai gerai. - O ko norėtum? Turim kiaulienos ir tikrai neatsisakyčiau kepsnio.
Vat kažkaip Katukas sočiai užsimanė kažko, mat alkana ne mažiau už Benjamin jautėsi. Atsisukusi į jį netgi nusišypsojo, tarsi kas Katenkai būtų smegenis praplovęs.

Nusišypsojo, žvelgdamas į Katherine. Tarsi akmuo nuo širdies nusirito, vat kaip jautėsi dabar. Laimingas ir beveik problemų neturintis.
- Klydau, pripažįstu,- teisindamasis ištiesė rankas auktšyn, lyg pasiduotų. Iš tiesų tai nepasidavė, tik šiaip, taip padarė.
- Kepsnys būtų puiku,- tarė, atsikeldamas nuo kėdės ir peržvelgdamas apgailėtinos būklės dujinę viryklę bei keptuvę.

Katherine pati pasijautė, kad elgiasi pernelyg jau čia saldžiai ir idiliškai, o velnių kraujas joje taip paprastai nerimo, tad priėjusi prie Benjamin tik linktelėjo ir vėl pastūmusi, kad jis atsisėstų, pati atsisėdo ant jo kelių.
- Mielasis, gali patikėti, kad būsime šeima? Turėsime mažyli ir jei gims berniukas, pavadinsime...mmmm...kokio vardo norėtum? - suėmusi jo rankas uždėjo sau ant pilvuko. Reikėjo vaikiną kiek paerzint, o gal Katia tikėjosi, kad Benjamin pats apsigalvos ir nuspręs, kad nenori to vaiko ir apskritai siet savo gyvenimo su tokia kaip Katherine. - Galėsi man padėt keist sauskelnes, maitint. Ar gi ne puiku?
Gana entuziastingu balsiuku paklausė. Manė, kad vien jau nuo tos minties jam bus bloga, bet kad būtų įtikinamiau tęsė savotišką žaidimą.
- Be to paskui tave nuolat sekios zyziantis vaikas, reikalaujantis dėmesio, - kiek aštresniu tonu prakalbo ir galiausiai tiesiog nulipo nuo jo kelių. - Jei kepsnys tinka, tai pažiūrėsiu ką galiu padaryt.
Atsakė visai nukreipdama temą kitur. Iš spintelės ištraukė kitą keptuvę, mat spėjo naujų daikčiukų nupirkt per tas kelias savaites, kurias gyveno čia, netgi žaliuzes virtuvėje pakabino, jei užsimanytų vėl pažaist kaip anąkart. Supjausčiusi plonais gabalėlias mėsą įkaitino keptuve ir įdėjo mėsą, kad keptų. Tuo tarpu nuplovė daržoves ir ėmėsi jas smulkint. Gan mikliai supjaustė pekino kopustą, kelis pomidorus, agurkus, supylė į dubenį kartu su kukurūzais bei susmulkino porą. Apvertusi kepsniukus pabarstė prieskoniais ir pabaigusi salotoms padažą pastatė visą dubenį ant stalo. Kai kepsniukai iškėpė sudėjo į lėkštes ir padėjo vieną sau, o kitą vaikinui.
- Šaldytuve yra apelsinų sulčių. Ryte išsispaudžiau, nes niekas į burną nelindo, tad jei norėsi atsigert, - gūžtelėjo petukais. Bent jau jei Katia bus šalia kiek pataisys jų mitybą.

Benjamino veidas keitėsi su lyg Katios žodžiais. Jis darėsi vis niūresnis ir niūresnis, kol visai susiraukė. Dabar atrodė toks pavargęs, išsekęs ir gyvenimo nuskriaustas.
- Vardo? Apie tai dar nė negalvojau,- sumurmėjo, balse girdėjosi sumišimas. Taip, jis apie tokius dalykus ne itin galvojo, veikiau apie patį vaiką kaip visumą. O visi sauskelnių keitimai ir valgydinimas..Na, nelabai jis apie tai galvojo, tikrai nelabai.- Žinoma, kad puiku. Padėsiu tau kuo galėsiu,- susitvardęs pasakė, kaip jam atrodė, jau linksmesniu balsu.
Nors kitą vertus, tai buvo naujas iššūkis jam. O iššūkius Benas dievino. Labai. Adrenalinas ir visa kita jam buvo kaip reikalinga kaip žuviai vanduo. Tačiau nujautė, kad po to ..iššūkio'' ateis nekviesta ir nelaukta rutina - visiems tėvams gadinanti gyvenimą. Et, nesvarbu. Jis turės su tuo susitaikyti, svarbiau vaikas, o ne jis ir jo prakeikti norai.
- Jis nesekios paskui mane, jeigu su juo užsiimsiu,- gūžtelėjo pečiais, svarstydamas,- Būtų malonu.
Jau ne itin linksmas stebėjo, kaip Katherine gamino valgyt. Galima būtų pagalvoti, kad tiesiog idiliška namų šeimininkė, jeigu Benjaminas nežinotų, jog yra kitaip. Katherine niekad nebus rūpestinga namų šeimininkė ir namuose nesedės,o Benjaminas niekada nebus pavyzdingas, gerą algą ir normalų darbą turintis tėvelis. Bet jis vis tiek buvo įsitikinęs, kad su tuo susitvarkys.
- Ne,gerti nenoriu,- tarė, pradėdamas valgyti. Tiesiog ne valgė,o kimšte kimšo į burną.- Dieviškas skonis,- sumurmėjo pilna burna,- Ačiū tau.

Katherine tiesiog mėgavosi, kaip ta laimė ir nerūpestingumas dingsta iš jo veidelio kartu su jos žodžiai. Na taip, velnių kraujo ji be jokios abejonės turėjo, kad taip elgėsi su tuo, kuris jai iš tiesų rūpėjo. Katia nežinojo ką jautė, bet Benjamin tikrai jai buvo svarbus, o ir laukėsi jo kūdikio, be tas sarkazmas ir ironija niekur nedingo. Matydama, kad vaikino visai nebedžiugina mintis dėl vaiko tik šypsojosi kaip saulelė, tarsi nieko ir nebūtų pasakiusi.
- Jei gims berniukas, tuomet manau vardą galėsi sugalvot ir tu, - gūžtelėjo petukais. Mažai tai dabar jai rūpėjo, nes nė nebuvo tikra, kad gimdys, tiesiog norėjo kiek nuramint Benjamin, kad jis negalvotų, kad kiekvieną akimirką kai jo nebus šalia sau ką nors pasidarys. Nė vienam to nereikėjo, o ir Katia pasijautė saugesnė ir svarbesnė jam, o jei tai tik dėl kūdikio, tai nežinia ar tai būtų paskatinimas ar veikiau priešingai. - Bus nelengva jei jau to imsimės. Maži vaikai reikalauja daug dėmesio, suauge priverčia tave pasijust niekuo nereikalingu ir suvoki, kad išvaistei gražiausius savo gyvenimo metus tam, kas nė nepadėkos už tai.
Atsakiusi kreivai šyptelėjo. Bent jau tokios nuomonės ji buvo.
- Nors jei ištiesų nori mažylio nežinau ar turiu teisę atimt tokią galimybę iš tavęs, kai jis jau manyje, - dabar be jokių dramatizavimų ir gana nuoširdžiai pasakė. Katherine nesvarstė apie tai ar sugebės būt gera mama, o gal ir rūpintis ne tik vaiku, bet ir Benjamin. Tikriausiai ji buvo pernelyg egoistė ir vargu ar galėtų gyvent stovėdama prie puodų ir tvarkydama namus bei keisdama sauskelnes.
Atsisėdusi į lėkštę įsidėjo salotų, neskubėdama valgė su šypsenėle stebėdama Benjamin.
- Nėra už ką, - atsakiusi atsiduso. Katia svarstė daug galimybių, bet nė viena iš jų jos nežavėjo. -Kiekvieną akimirką vis labiau noriu pasilikt vaiką, bet vos tik užklups sunkumai nesu tikra, kad vėl nepalūšiu.
Atsakė kiek susimąsčiusi. Juk vonioje tikrai ne pati geriausia Kath pusė atsiskleidė.
- O ir nežinau apskritai ko noriu ir kokie ištiesų mūsų santykiai, - pakėlusi į jį akis kilstelėjo antakius.