Virtuvė

.

Atsivilkęs į virtuvę, Benas iškart nukeliavo prie šaldytuvo. Nieko, tuščia ten. Po nosim tyliai besikeiksnojant, apžiūrėjo spinteles. Rado makaronų ir šiokių tokių prieskonių. Kadangi ilgai gyveno pats vienas, tai išmoko pasidaryt valgyt kad išgyventų ir kai ką skanesnio. Lašelis aliejaus, išbrinkinti makaronai, įvairūs prieskoniai ir viskas troškinama keptuvėje. Pauostęs liko patenkintas maloniai aštriu kvapeliu. Dar pamakalavęs, viską patroškino. Galiausiai trečdalį keptuvėje esančio valgio suvertė į lėkštę. Iš šaldytuvo ištraukęs butelį alaus (nes tik alaus jame ir tebuvo), pasirengė ant stalo karališką vakarienę. Atsisėdo prie stalo ir patenkintas valgė makaronų apkepą, karts nuo karto užsigerdamas alumi.

Beeidama Katherine sustojo tarpduryje atsiremdama petuku į durų staktą ir smalsiai žvelgė į Benjamin.
- Skanaus, - po akimirkos prabilo ir atsitraukusi nuo durų įėjo į virtuvę ir įsitaisė prie stalo susikeldama koją ant kojos. - Taigi, yra dar kas nors ką turėčiau žinot?
Kilstelėjo antakius. Katia elgėsi iš tiesų gana drąsiai, mat ne kiekviena taip bendrautų su nepažįstamu žmogumi, bet tokios perspektyvos ją visai domino. Nusišypsojusi nubraukė plaukus nuo savo veiduko ir atsilošusi kėdėje susidėjo rankutes ant stalo.
Dailiame jos veiduke iš visko labai išsiskyrė tamsus ir galbūt net kiek grobuoniškas akių žvilgsnis, kuris dažnam išduodavo jos kilmę, nors tai nebuvo būdinga visiems velnių kraujo turintiems atstovams.

Kalbant apie akis, tai Benjamin'o akys tikrai negalėjo išduoti jo kilmės. Šviesiai mėlynos, beveik žydros akys be jokių priemaišų galėjo byloti ir apie tai,jog jis turi dievų kraujo. Nors tikrai žinojo,jog neturėjo. Pakėlęs tas standartų neatitinkančias akis į Katherine, nuleido ranką su šakute prie lėkštės.
-Ačiū,-linktelėjo, tęsdamas valgymą. Kai sukramtytas maistas nukeliavo į stemplę, o iš jos į skrandį, kalbėjo toliau,-Būtų gerai, jeigu čia nedarytum orgijų, o jeigu ir sumanysi padaryt, tai bent jau manęs į tai neįtrauk,-rimtu tonu šnekėjo,visai nejuokaudamas. Prieš tai jis gyveno su biču, kuris tokius dalykus labai mėgo. Bet kai tai tęsdavosi savaitėmis kartu su visišku nusigėrimu, tokį gyvenimo tempą jis ištempė mėnesį. Paskui dingo iš to bepročio buto.-Manau, daugiau nieko nėra ką turėtum žinoti.
Gūžtelėjo pečiais, atsistodamas ir nueidamas plauti lėkštės. Labai įsitempęs jautėsi prie tos merginos. Iš dalies dėl to, kad jos nepažinojo. Iš kitos pusės..na, kita pusė buvo sudėtingesnė. Išplovęs indus, atsigręžė į merginą.-Gal nori valgyt?Dar šiek tiek liko,-mostelėjo ranka į keptuvę.

Katherine ir pati jautėsi kiek nejaukiai, mat visa aplinka ir Benjamin buvo jai nepažįstami ir dar neištyrinėjo tiek, kad atrodytų kaip savo ar tiesiog įprasta. Visą tą laiką ji jį stebėjo nenuleisdama savo rudų kaip šokoladas akelių.
- Orgijos? Mm...na man tai nebūdinga, - gūžtelėjo pečiais ir nusijuokusi kiek atsilošė kėdėje. Ne tokio tipo mergina ji buvo ir net nepaisant savo velniškos prigimties - gana padori, nes pirmiausiai buvo savimyla, kuri ne kiekvienam leisdavo save paliest ar naudotis savo kūnu. - Ačiū, bet esu soti.
Atsakiusi atsistojo ir nuėjusi prieš šaldytuvo jį atidarė. Nužvelgusi kuklų turinį šyptelėjo ir pasiėmė jo alaus.
- Vėliau nueisiu į parduotuvę, tad grąžinsiu, - pamosikavo buteliu ore ir atidariusi gurkštelėjo kelis gurkšnius. Bent jau turėjo pripažint, kad jis gerą skonį alui turi.

Padėjęs lėkštę į lentyną, vėl grįžo prie stalo. Išsidrėbė ant kėdės ir pasiimė savo pamirštą ir paliktą alų. Užsivertė ir gurkštelėjo. Susiraukė. Jau buvo pakankamai šiltas, todėl neskanus. Pagalvojęs,kad reikia paaiškinti, kodėl šaldytuve tik alus, tarė:
-Retai būnu namie, taigi ir greitai gendančių produktų stengiuos nepirkti.
Manydamas,kad tokio paaiškinimo užteks, atsilošė kėdėje ir nusikeikė, prisiminęs kad į peleninę įkišo dar nesurūkytą cigaretę. Nieko nelaukdamas įsikišo ją burnon. Dabar, sumaišius alų su cigarete, alus nebeatrodė toks neskanus.
-Taigi..Kur gyvenai seniau?-paklausė,kilstelėdamas akis viršun, kad pamatytų jos akis. Vis dėlto pasidarė jam įdomu,kodėl tokia mergina atsikraustė į tokį butą. Na, jam matėsi, kad mergina aiškiai per brangi, prabangi ir visokia kitokia per gera tokiam palūžusiam buteliui.

Įsižiūrėdama į Benjamin geriau, Katherine pastebėjo ne vieną patrauklų jo bruožą net jei pirmas įspūdis ir nebuvo išblėsęs. Katia nemėgo prabangių dalykų, na žinoma išskyrus drabužius, bet ir tai ne visuomet jie buvo firminių parduotuvių ar atrodė tokie, nes kartais vaikštinėjo gatvėmis užsitempusi suplėšytas pėdkelnes ir apdriskusius šortukus. Žinoma viskas ką ji devėjo vienaip ar kitaip tiko ir atrodė tikrai žavingi. Šiandien Katherine juodą, aptemptą ir kiekvieną kūno linkį išryškinančią suknelę ir tik ant jos užsimesti pilki marškinukai sujuosti diržu bei gana grubių batukų ir motociklininkės pirštiniu ansamblis sakė, kad mergina tikrai nėra iš kelmo spirta ar kokia nors turtuolių mergaitė, net jei viskas ant jos atrodė prabangiai. Pasitaisiusi ant viršugalvio uždėtus akinius nuo saulės gūžtelėjo pečiais. - Šen bei ten. Nuolat keičiu gyvenamąją vietą, nes daug kur neatitinka mano lūkesčių arba kaina yra per didelė.
Nepaslaptis, kad Katenka tikrai nėra turtuolė ir visus savo pinigus dažniausiai išleidžia drabužiams, o ne butui ar kokiam automobiliui, mat įsitikinusi, kad įvaizdis, o ne banko sąskaitos dydis pasako apie žmogų daugiausiai. O ji mėgo skirtingus įvaizdžius.

Benjamin'as buvo vienas iš tų vaikinų, kurie nededa didelių pastangų į savo aprangą. Spintoj turėjo vieną kostiumą, nusipirktą tuo metu, kai tuokėsi jo draugas. Buvo įsitikinęs, kad antrą kartą tą kostiumą bus apsivilkęs tik per savo laidotuves. Kas be ko,kasdieninė jo apranga buvo baltiniai ar maikė, ant viršaus odinė striukė ir kokie paspardyti kedai. Normalesnius batus užsidėdavo tik eidamas į kazino ir į viešnamį. Beno visai nepatenkino Katherine atsakymas. Šen bei ten gali būti daugybė vietų. Nors jis ją suprato. Pats keitė gyvenamą vietą pakankamai dažnai. Nebuvo tikras ir ar čia ilgai užsibus, bet šiokia tokia vitis buvo. Ir jei kokia nepažįstamoji jo būtų ėmusi klausinėti, kur jis gyveno, tai jis tikrai nebūtų puolęs visko pasakoti.
-Už nuomą daug neplėšiu.Pakaks,kad per pusę mokesčius susimokėsim.-gūžtelėjo pečiais, jai paminėjus ,kad viena iš priežasčių yra perdidelė kaina. Gurkštelėjo alaus, po to įtraukdamas dūmo ir toliau sau tyrinėjo šitą nepėsčią,kaip jam pasirodė, merginą.

Nereikėjo Katenkai jokios paramos, mat kaina per didelė buvo lyginant su kokybe ir šiaip tikriausiai nemokėjo išsilaikyt gana ilgai vienoje vietoje, bet linktelėjo pritardama. Nusišypsojusi gurkštelėjo dar alaus.
- Tuomet manau problemų dėl nieko neiškils, - gūžtelėjo petukais. Nuleidusi akis mąstė apie tolesnius planus ir suko ant piršto garbaną. - Jei jau ieškojai nuomininko tai tikriausiai merginos neturi? O gal vaikino? Juk visko šiais laikais būna.
Taip gana drąsiai paklausė nė nesusimąstydama apie taktiškumą ir visas mandagumo normas. Katherine niekada nebuvo aukselis, buvo tik laikas, kai ji tokia bandė būt. Atsidėdusi ant spintelės susikėlė koją ant kojos ir rankutes susidėjo ant kelių. Kiek pateliuskavo alų, bet kol kas negėrė, tiesiog besišypsodama spoksojo į Benjamin laukdama jo atsakymo.

Išgirdęs klausimą apie merginą, nepatenkintas suraukė antakius. Bet jau spėjo suprasti,kad šita mergina žodžio kišenėj neieško, ir šiaip, nėra labai santūri.
-Turėjau merginą. Jeigu galima taip pasakyt. Bet mums nieko neišėjo,- gūžtelėjo pečiais, prismindamas kaip sušiko judviejų paskutinį susitikimą. Galėjo ištaisyti padėti, vėl pamėginti, bet toks jau jis buvo pesimistas. Vistiek netikėjo,kad jiems kas nors išeis. Jei išsiskyrė, tai išsiskyrė. Daug laiko praėjo.-O tu? Manyčiau, ne vienam esi galvą apsukusi,-nusijuokė, įtraukdamas dūmo. Jeigu jau šnekėt atvirai, tai šnekėt. Nepatiko jam visi tie formalumai ir mandagumai, nemokėjo jis taip bendraut. Tiksliau mokėjo, bet jausdavosi kaip įspraustas ne į savus rėmus. Išpūtęs nedidelį dūmelį pro nosį, gurkštelėjo alaus. Ne,vistiek šlykštaus skonio buvo.

Nusišypsojo pati sau suvokusi, kad pavyko sumažint juos skyrusį atstumą, mat pokalbis įgavo visai kitokių atspalvių ir nebuvo toks jau formalus. Katia nežinojo kiek laiko turės prieš įsikraustant kitur, tad norėjo nors kiek pažint Benjamin. Linktelėjusi kiek susiaurino akeles išgirdusi klausimą ir mikliai nulipo nuo spintelės.
- O tarp galvos apsukimo ir tikrų santykių jau nebėra skirtumo? - kilstelėjo antakius. - O gal tokius tavo žodžius turėčiau priimt kaip komplimentą, kad esu patraukli mergina?
Nusijuokusi prikando lūpą vis dar nenuleisdama nuo jo savo plėšrūniško žvilgsnio. Katherine giliai įkvėpusi atsiduso ir nukreipė žvilgsnį į langą nė neketindama pasakot apie savo jausmus ir savo statusą. Tikėjosi, kad jam pakaks tiek, kiek susidarė nuomonę iš jos elgesio ir kelių žodžių. Nebuvo ji labai atvira, o galbūt tiesiog nenorėjo prisipažint, kad turėjo silpnybių.

Stebėdamas, kaip Katherine pakeitė poziciją, pats nejučiom pasukiojo sprandą, jausdamas kad tas jau baigia nutirpt.-Yra,šioks toks. Išimtinais atvejais,-pavartė akis.-Ir taip, tai buvo užslėptas komplimentas.
Matydamas, kad pokalbis taip staiga nutrūko, pastumdė pirštu peleninę. Pakilo nuo kėdės, norėdamas pramankštint raumenis. Atsainiai atsirėmęs į sieną, ir susimetęs rankas ant krūtinės, gan įdėmiai stebėjo merginą.
-Tu ne itin kalbi,kiek matau,-tarstelėjo, ranka pasitrindamas viršutinį akies voką. Šyptelėjo, paskudamas galvą į šoną. Abejojo, ar per langą toks įdomus vaizdas buvo, kad taip susikaupus pro jį reikėtų žiūrėti. Bent jau padarė šiokias tokias išvadas, kad Katherine ne iš tų plepiųjų, kurios nuolat mala liežuviu nieko nepasakydamos ir dėl to norisi jas užmušt.

Apie santykius su ja vargu ar apskritai įmanoma kam nors kalbėt, nes išrėš, kad nieko nemyli, kad jai nieko nereikia ir viskas tik paistalai, o kitą akimirką iškels tokią sceną pripažindama savo jausmus, tad geriau tokias temas nutylėt ir diskutuot ne tokiomis asmeniškomis.
- O man skirtumas nemenkas, nes galvą apsukt galiu ir tau, bet tai nereiškia, kad būsi mano. - gūžtelėjo petukais sugalvodama vat tokį palyginimą. Neprijaukinama katė ji buvo ir visai nesvarbu, kad meilė buvo ne svetimas jausmas, bet Katherine bijojo įsipareigojimų, bijojo suklyst. - Ačiū.
Gana sausokai atsakė, bet išspaudė šypseną nenorėdama pasirodyt ledo karaliene, kokia dažnai ją laikydavo.
Nukreipusi žvilgsnį nuo lango į Benjamin, susiaurino akeles ir dar kiek patylėjo prieš atsakydama.
- O tai trūkumas? Manau galėčiau pataisyt jei tik būtų abipusis noras, - vėlgi gūžtelėjo pečiais ir lyg kokia katė atžingniavo arčiau Benjamin atsistodama priešais jį.

Tingiu žvilgsniu vedžiodamas akimis po Katherine veidą, lyg savotiškai tyrinėdamas, vyptelėjo.-Tai pabandyk, pažiūrėsim ar tau pavyks,-provokuojamai pakilnojo antakius, žiūrėdamas ar mergina pasiduos šitai provokacijai. Pakeisdamas stovėseną, tiksliau susigrūsdamas rankas į kišenes, palenkė galvą, kad galėtų labiau įsižiūrėt į ją, kai ši priėjo arčiau.
-Kartais trūkumas. Kartais privalumas,-mįslingai atsakė. Apskritai jį apėmė tokia paslaptinga nuotaika, nesuprasi, džiugi ar liūdna. Žodžiu,kaip marichuanos prisirūkęs jautėsi. O,kaip dabar gerai kokią suktinukę patraukt būtų..Bet paskutines atsargas prieš gerus porą mėnesių suvartojo. Užtat ir nebebuvo toks keistai linksmas ir ant visko lengvai dėjęs.-Abipusis noras,sakai? Man tai netruko,-gūžtelėjo pečiais, blizgindamas akytėm į Katherine. Jeigu ji nebūtų užsiminus apie tą galimybę jam apsukti galvą, būtų buvę visai neblogai, čia ant stalo ką nors įdomaus nuveikt.. Bet jos trumputis sakinys bylojo,kad ji laabai savimi pasitiki. O tokių moterų Ben'is nemėgo. Tiksliau, bėgo nuo jų kaip nuo maro. Nes su jom sunku bendrauti, sunku susitarti, visada turi būti jų viršus. Juk daug lengviau manipuliuoti atlapaširde lengvabūde mergiūkšte, negu savimi pasitikinčia, tvirtą nuomonę turinčia ir nepriklausoma moterimi, oui?

Benjamin žvilgsnis jos neerzino ir nekėlė jokių įtarimų, mat nebuvo nieko keisto, kad jis vis dar nenuleido nuo jos akių. Juk Katherine atvyko pas jį gyvent. Šyptelėjusi trumpam nuleido akis ir giliai įkvėpusi atsiduso.
- Tai tebuvo pavyzdys, - pakėlusi į jį akis nusišypsojo pirmą kartą atrodydama tiesiog miela. Nebuvo ji kokia vyrų kolekcionierė ir šiaip labiau mėgo, kai galėjo elgtis nevaržomai, o ne įrodynėt savo žodžius. - Miglotai kalbi.
Kiek susiaurino akeles ir sunėrė rankutes ant krūtinės. Stovėjo tik per gerą metrą nuo jo, vadinasi pakankamai arti, kad galėtų puikiai matyt jo akis ir akimirką tiesiog įsispoksojo į jų spalvą. Apsilaižiusi lūpas tiesiogengė kelis žingsniukus atgal.
- Hmm...jei jau taip, tai apie ką nori su manimi pasikalbėt? Galiu pasakyt tik tiek, kad apie save visuomet mažai pasakoju ir jei norėsi ką nors sužinot, pats turėsi patirt ir išbandyt, nes nežinau kokia aš. Nežinau ką galiu, nežinau ko noriu.
Skestelėjusi rankomis nusišypsojo. Katherine dar nebuvo susidariusi aiškios nuomonės apie Benjamin, bet pasitikėjimo savimi jai niekada netruko, nors tikslingiau sakyt, kad tai greičiausiai geriausias būdas užslėpt savo kompleksus, kurių kaip asmenybė turėjo nemažai.

Nustojęs žvilgsniu ją tyrinėt, o pašaliniam atrodytų gal ir akimis ryt, užvertė galvą, atremdamas ją į sieną. Plačiai nusišypsojo, išgirdęs kaip greitai Katherine išsisuko iš tos galėjusios būti kompromituojančios situacijos.
- O kaip pavyzdį pasirinkt reikėjo būtent mane?-paklausė retoriškai, nė nelaukdamas atsakymo, suprato, kad buvo arčiausiai, todėl pirmiausiai jai turbūt ir atėjo į galvą jis.
Stebėdamas, kaip ji žengė atgal, nors ir nežymiai, bet tokias smulkmenas jis pastebėdavo. Atsiplėšė nuo sienos, žengdamas vieną didelį žingsnį arčiau ir sunaikindamas visą tą atstumą, kurį ji buvo padariusi iki tol.
- Bijai?-pasukiojo galvą,tyliai paklausdamas. Taipogi primerkė akis.- Ar tiesiog vengi manęs? Gal aš tau nepatinku? O gal keliu pasibjaurėjimą?-apipylė tylutėliais klausimais, vis dar akimis ją gręždamas ir tuo dar labiau sukeldamas didesnę įtampą. Dar truputis ir jau oras būtų pradėjęs žaižaruoti tarp jų.
- Nesakiau, kad noriu. Tik supratau, kad gali prireikti netradicinių metodų, jei norėsiu ką nors apie tave sužinoti. Nes,kaip jau sakei, nemėgsti apie save kalbėti,-lyg ir mestelėjo užuominą, tuo pačiu neužsimindamas, jog gali perkratyti merginos protą. Iš pradžių jis to daryti nesirengė, bet dabar..Būtų visai įdomi pramoga. Juk ne su viena taip žaidė. Kuo šita mergina išskirtinė? Turbūt savo nuožmiomis akimis ir ta retai pasitaikančia beveik nuoširdžia šypsena, dingtelėjo mintis, kuri jį privertė norom nenorom šiek tiek atsilošti atgal ir suraukti antakius.

Tikriausiai ji buvo pernelyg pripratusi prie tokių žvilgsnių, kad būtų pastebėjusi ką jie išties reiškia ir matyt jos pasaulėlyje viskas buvo piešiama švelnesnėm spalvom nei yra iš tikrųjų, nes būtų sugluminta tokio akių žvilgsnio. Dėl pavyzdžio ji beveik negalvojo, rėžė veikiau automatiškai.
- Tai buvo lengviausia ir suprantamiausia, - atsainiai gūžtelėjo pečiais. Senas įprotis, kurio nemokėjo atsisakyt. Katherine žengė atgal, nes stovėdama taip arti jautėsi taip, tarsi ji jį pultų ir nenorėjo pasirodyt tokia grobuoniška bei duot bent menkiausių užuominų apie galimą simpatiją, tik pati nesusivokė, kad atsitraukimas jam reikš visai ką kitą nei ji norėjo ir palaikys tai antipatija. Kath jau žiojosi atsakyt, bet leido jam pabaigt. Kreivai šyptelėjusi tiesiog papurtė galvą.
- Tai tiesiog...aš nebijau tavęs ir nevengiu. O pasibjaurėjimo tikrai nekeli, kitaip nebūčiau į šį butą nei kojos kėlusi, - kiek tylesniu nei įprastai balsu atsakė nustebdama dėl tokių jo veiksmų ir to žvilgsnio, kuris ją gręžė kiaurai. Kath jautė kaip kvepavimas suletėjo, o širdis ėmė plakt greičiau. Tolesni jo žodžiai privertė merginą nežymiai krūptelt ir ji kiek suspaudė lūpas įdėmiai žiūrėdama į jo akis.
- Netradicinius metodus? - kilstelėjo antakius taip atsargiai paklausdama. - Apie ką tu kalbi?
Kiek suglumusi pakreipė galvelę į šoną ir instinktyviai vėl atsitraukė atgal atsiremdama į stalą, mat jau nebeturėjo kur trauktis. Rudos, tamsios akys buvo kaip niekada didelės ir žvilgsnis įsmeigtas į Benjamin.

Išgirdus, jog Katherine jo nei bijo, nei vengia, apimė ir naivus džiugesys ir nedidelis pyktis. Nejaugi jis rimtai atrodė toks nepavojingas ir mielas,kaip pliušinis meškiukas tedis? O dar tas lengvas gūžtelėjimas siauručiais petukais, tik pamažu siutino, kėlė spontanišką įniršį, kuris retai kada jį apnikdavo. Matydamas, kaip po paskutinės jo užuominos mergina nežymiai krūptelėjo, nusišypsojo kaip nuo proto nušokęs maniakas.
- O, aš kalbu apie šokius tokius žaidimus su tavo lengvai pažeidžiamu ir tokiu atviru proteliu,-kiekvieną žodį jis tarė lėtai, tyliai ir su didžiuliu pasimėgavimu. Jis gal ir nelabai girdėjo,kaip jos širdis pradėjo plakti greičiau, tačiau matė, kaip greitai tvinkčioja kakle esanti gyslelė, kuri dažnai padėdavo nustatyti pulsą. Abiem rankom suėmęs už galvos, iš pažiūros nestipriai, tačiau tvirtai, ėmė skverbtis į Katherine protą. Tai nebuvo sunku, nes greičiausiai ji nebuvo girdėjusi apie tokius dalykus kaip proto apsauga, minčių barjerai ir taip toliau. Prasiskverbti į tokių apsaugotus protus užtrukdavo itin ilgai. Tai buvo kruopštus ir ilgas procesas, apie kurį Benjamin'as buvo apsiskaitęs ir net apturėjęs šiokios tokios praktikos.
- Pažiūrėkim, ką tu čia turi,- jo žodžiai girdėjosi ir jam, ir jai. Jis paliko ją sąmoningą, kad dar kartą patirtų tuo pačius dalykus, kuriuos regės ir Ben'as. Dažniausiai vaikinas atjungdavo "aukas" nuo jų pačių proto, jie būdavo kaip zombiai, nė nepajusdavo, ką jis daro su jų mintimis ir prisiminimais.- Įliskim į tavo skaudžiausius prisiminimus,- kaip niekad greitai jiedu abu išvydo Katherine šiek tiek jaunesnę, viskas buvo matyti tartum trumpametražiame filme. Štai mergina flirtuoja su vaikinu, Benjaminas pagreitino įvykius, o dabar jis jau žiūri į ją kupinu meilės ir susižavėjimo žvilgsniu,kaip ir ji į jį. Jis dar pagreitino įvykius. O, merginą jį metė. Galbūt Katherine aplankė nostalgija, o gal skausmas, jog paliko tą vargšą vaikiną? Jis buvo nuo to apsisaugojęs, tiksliau, jam paprasčiausiai nerūpėjo svetimas skausmas, čia jau lėmė jo velniškas kraujo ištakos. Jis užsiliko ties tuo prisiminimu, kartodamas jį dar ir dar kartą, tarsi filmuką, kuriame nutaisytas nuolatinis replay rėžimas.

Katherine nesuprato ko Benjamin iš jos norėjo, bet pamažu ji įžvelgė jame grėsmę ir tikrai nesuprato kodėl jis galėtų norėt ją nuskriaust. Ji juk tiesiog nuomininkė ir dar nespėjo įkaudint ar įžeist. Bent jau jai taip atrodė. Sučiaupusi lūpas sekė jį akimis ir nežymiai įsitempė po vaikino žodžių.
- Apie ką tu kalbi? - suglumusi paklausė ir jau norėjo apsisukt ir eit, bet vaikinas uždėjo rankas ant jos galvos. Katherine turėdama savo galias retai ko bijojo, bet regis ją pričiupo visiškai nepasiruošusią ir ji kūrį laiką tiesiog ramiai stovėjo kas nebuvo jai labai būdinga. Kath tyliai aiktelėjo po paskutinių jo žodžių, bet pati nustebo ir nustėro kai prisiminimai pasidarė tokie aiškūs, lyg viskas būtų įvykę vakar ir ji tik suglumusi stovėjo nė nemėgindama priešintis ar dar ką nors daryt kol viskas nepradėjo kartotis vėl ir vėl ir ašaros neėmė kauptis akyse. Suėmusi jį už riešų stipriai spūstelėjo.
- Liaukis, nes tikrai pasigailėsi, - pabandė nustumt vaikiną nuo savęs ir paleido jam tokią nesilpną skausmo iliuziją, kai turėjo atrodyt, kad ji tiesiog traiško jo rankas, nors iš tiesų tik stipriai laiko. Katherine nemėgo kai su ja buvo žaidžiama ir neketino leist elgtis su ja taip, kaip kažkas užsigeis.

Pati to nenorėdama, Katherine užkabino jo ego, sudrumstė ilgai kuriamą pasitikėjimą savimi. Jau nuo vaikystės jis turėjo įrodinėti, kad yra stipresnis, geresnis už kitus,o kai brolis atsisėdo į kalėjimą - kad yra geresnis už jį. Gaujoje išlieka tik stipriausi, ir jis turėjo tokiu tapti. O dabar, kai ši mergina taip lengvabūdiškai jį erzino ir kuo ramiausiai teigė,kad nei bijo nei ką, tai sunervino jį. Įsiutino. Tačiau įsiutis jau buvo beveik atlėgęs, nes per tuos visus proto žaidimėlius jį nuolat užplūsta malonumas kitų skausmingais prisiminimais ir kančia.
- Grąsini man?-suurzgė iš skausmo, nors jo protas suvokė kad viskas netikra, ir kad ji taip pat žaidžia su jo protu. Nors jis ir buvo apsaugojęs saviškį protą, nes dėl turimos galios suprato, jog protas yra didelė vertybė ir tą vertybę reikia įvertint ir saugot.
Grubiai ištraukęs savo rankas iš jos gniaužtų, sugriebė už pečių ir dar labiau įrėmė ją į stalą.
- Tau taip pat patarčiau nežaisti su manim, nes gali prisižaisti,-ramiai tarė,- Ir aš visai negrąsinu. Aš tik įspėju.
Jis taip pat gebėjo sukurti iliuzijas, bet dabar tam nelabai buvo reikalo. Tiesiog stebėjo, atsilaikys ji, ar bėgs kuo toliau nuo jo.

Katiušos iliuzijos veikė nepriklausomai nuo to ar žmogus turi kitokių psichologinių galių ar ne ir apie jas žino, mat funkcionavo kiek kitaip, nei kitos iliuzijos ir buvo stipresnės, nes konkrečios, tad jam niekaip nepavyktų jų panaikint, jei pats neužvaldytų Katenkos ar ši to paprasčiausiai nepanorėtų, bet viskas merginai atrodė kvaila ir ginčas tikrai be prasmis. Grubūs Benjamin veiksmai tikrai ne juokais ją supykdė ir tiesiog skėlė jam antausį.
- Išmok elgtis su moterimis ir užuot užpuolęs bent kartą ko nors gražiai paprašyk, - atrėžė pro sukastus dantis. Atrodė kaip įniršusi vilkė, kuri tuoj tuoj puls, bet veiduke atsirado kreiva šypsenėlė. - Ne taip elgiamasi su nuomininkais.
Kiek kilstelėjo smakriuką gana kovingai aukščiau ir sužaibavo akelėmis.
- Paleisk mane, nes man skauda. - jau be jokio pykčio, bet tiesiog taip pasakė sučiaupdama lūpas ir jas kiek papūsdama, lyg maža mergaitė, nes paneigt vieno ji niekaip negalėtų - Benjamin buvo fiziškai stipresnis.

Tas antausis jį tarsi prikėlė iš kažkokio protinio sąstingio, kuris jam buvo užėjęs. Nes paprastai juk taip nesielgia. Paleidęs Katherine, delnu atsainiai persibraukė paraudusį skruostą. Galbūt ir nusipelnė to, jis nieko neneigė ir neprieštaravo. Dar blogiau, net susigėdo dėl pastarųjų savo veiksmų. Bet ką padaryt jam, kad kartais protelis aptemsta?
- Atleisk, bet gero mokytojo tikrai neturėjau,- sarkastišku tonu atsakė ir nusisuko nuo jos į kitą pusę. Nelabai norėjo žvelgti į ją, kad vėl ko nepadarytų. Po velnių,kuom ji nusikalto? Juk jiedu pažįstami maždaug..na, vieną dieną. Ar dar trumpiau. Suspausdamas delnus tvirtai į kumštį ir atleisdamas, tarsi tikrino,kad viskas savose vietose. Jautėsi keistai apdujęs. Viena ranka susiradęs ant stalo cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį, kurį paliko čia prieš tai, čiut čiut virptelėjus rankoms, prisidegė ir įtraukė.
- Šūdas.Atsiprašau, gerai? Nedažnai man taip užeina, bet na, užeina,- skėstelėjo rankomis, po to kai išpūtė dūmą. Norėjosi normaliai prisigert, žolės parūkyt. Taip kaip seniau. Pasitūsinti taip, kaip tai darydavo su savo broliu. Viena ranka pradėjęs košti plaukus, atsirėmė šalia Katherine į stalą. Susilenkė, norėdamas atsikratyti tų prakeiktų prisiminimų. Greičiausiai iš šono atrodė kaip pusprotis, ar šiaip protiškai neįgalus. Bet ką padarysi, trankymasis iš vienos vietos į kitą ir gyvenimas vienam geros įtakos tikrai nedaro.

Katherine lengviau atsikvėpė kai vaikinas nuo jos atsitraukė, bet kažkurią dalį laiko ji manė, kad jis voš jai atgal. Giliai įkvėpusi oro iškvėpė ir kandžiai šyptelėjo.
- Ak taip. Tiesiog ar tu taip manęs geidi ar nekenti? - pašaipiai paklausė, bet pasistengė susigriebt ir nebeprikalbėt daugiau nesąmonių, nes vėl nenorėjo būt užpultu. Katia turėjo suprast, koks buvo jo žvilgsnis prieš visa tai, bet ji to nematė, o gal nenorėjo matyt. Pati išsitraukusi savo mėtinių cigarečių pakelį prisidegė vieną. - Daugiau taip nesielk. Tai tikrai gazdina, o aš nemėgstu gyvent baimėje.
Įtraukusi dūmų atsisėdo ant stalo ir išvėpusi atsiduso. Katia nekalbėjo apie tai, kaip jis ją įskaudino, tiesiog žvelgė į Benjamin norėdama suprast kas iš tiesų įvyko. Pasitrynusi ranka kaklą įsispoksojo į vieną tašką.
- Tikriausiai ir pati dėl visko kalta, - galų gale pamąsčiusi atsakė ir sučiaupusi lūpas kiek nuleido galvą apmąstydama ką dabar pasakė. Tiesiog ji ir pati buvo dirgli ir irzli, tai gal iš viso šito bus bent į naudą jei suvoks ką maždaug jis sugeba ir, kad turės pasisaugot.

Kilstelėjęs veidą, pažvelgė į Katherine, kad įsitikintų, jog abu nusiramino ir vienas kitam į atlapus nebekibs. Na,ji atrodė ramesnė. Nors ką jis galėjo žinot,ką mergina iš tiesų mąsto ir jaučia. Na,jis galėjo žinot, bet tikrai nenorėjo vėl lysti į jos protą. Čia būtų smūgis žemiau juostos.
- O jeigu ir geidžiu ir nekenčiu taip pat stipriai?- atsakydamas klausimu į klausimą, išrietė antakį. Pasirėmęs rankomis, užšoko ir atsisėdo ant stalo šalia Katherine. Vėl įtraukė cigaretės. Mėgaudamasis išpūtė dūmus. Jo cigaretės buvo tikrai stiprios ir todėl pakankamai stipriai smirdėjo, nes kitokias rūkydamas nieko nejautė. Atbukinti pojūčiai turbūt.
- Tarkim,kad lygiosios. Niekas nieko nepradėjo, ir niekas neužbaigė. Taika?- atkišo savo nemenką delną Katherine į pašonę, kadangi sėdėjo šalia. Būtų tikras debilas, jeigu pačią pirmą dieną, šitaip pasielgęs, neatsiprašytų ar dar geriau, išvytų lauk. Buvo jame krupelytė to džentelmeniškumo, ar mokėjimo pripažinti savo klaidas ir klystkelius. Vyptelėjęs, viena ranka vėl įtraukdamas dūmo, laukė jos atsakymo. Tiesą sakant, tikėjosi visko. Galbūt gaus dar vieną antausį? Tada pasijustų kaip santa barbaroje, tikriausiai.

Suglumusi spoksojo į Benjamin. Jei jau jis tikėjosi išvest ją iš pusiausvyros, tai jam tikrai pavyko, mat Katherine negalėjo suprast kas apskritai čia vyko. Įtraukusi dar dūmų nupurtė pelenus sau už nugaros ant stalo stovinčioje peleninėje.
- Geidi ir nekenti taip pat stipriai? - lyg netikėdama paklausė bet galų gale nusijuokė. - Tada vengsiu atsidurt tavo lovoje, nes nežinia kas nutiktų.
Iš šiaip ji buvo tikra, kad su juo į lovą neis, tai bent jau turėjo paaiškinimą, kurį jis pats ir užsidirbo. Visgi ją vis vien glumino tas artumas, net jei ji to ir neparodė. Tiesiog nenorėjo pripažint sau, kad visgi ji šiek tiek jo bijojo. Sulaukusi tokio pasiūlymo jau draugiškiau šyptelėjo ir spustelėjo jo delną savo pirštinėta rankyte. Iš pirštinės galų kišojo juodi nagučiai, ir šiaip Katenka tokia panaši į kokio baikerio merginą atrodė, bet gal kiek per daug stilinga. Atitraukusi ranką timptelėjo suknelę kiek žemiau, mat ši buvo atidengusi jos šlaunis ir šiaip nebuvo labai jau ilga.
Pabaigusi rūkyt užgesino cigaretę ir atsirėmė delnais sau už nugaros.
- Tikrai nesuprantu kodėl dar nuo tavęs nepabėgau. Galbūt todėl, kad žinau, kad bet kada galėsiu sukelt tau skausmą jei vėl mane pulsi? - kilstelėjo antakius ir šįkart kitaip nei prieš tai panaudojo savo galias teigiamam dalykui - perbraukdama delniuku per jo koją sukėlė nemenką malonumo pojūtį panaudodama savo galias. Viskas prilygo beveik orgazmui, bet iki tiek nenorėjo stengtis.