Gen butukas

Realiam pasaulyje niekam net neateitų į galvą visiškai nepažįstamą valkatą į gyvenamąjį plotą parsitempti. Bet galbūt Gen nepripažįsta taisyklių, kurių laikytis yra elementaru. Bet ne tai Torui rūpėjo. Jam rūpėjo pakylėta mergina, kuriai šiuo metų leido pasinaudoti sava paranke. Aplinkiniai lydėjo žvilgsniais šią keistą porelę ne dėl jų ūgio skirtumo. Vyras atrodė taip, kaip gyveno - apskrętęs, po dušu atsidūręs prieš nemažai laiko. O Gottlieb. Išvaizdi jaunuolė, dar netikinti pasaulio negandomis. Tai bent porelė!
Nemėgo tų didžiulių pastatų, kur gyvendavo daug žmonių. Klajojo, matė daug, bet niekaip neįsivaizdavo tokio gyvenimo būdo it skruzdėlyne. Nedaugžodžiavo. Apskritai tylėjo, atrodė susimąstęs. Jau ir taip daug tylėjo, kai praktiškai žodžio nebuvo taręs kelis mėnesius iš eilės. Net suabejojo, ar tikrai neturėtų tiesiog dabar atsisukti ir neleisti merginai vėliau gailėtis savo sprendimo. Ne, tikrai nesiruošė šiai padaryti nieko blogo. Jis negalėjo šią akimirka atitraukti minčių nuo Genevieve. Nuo jos geranoriškų ir šilto žvilgsnio akių ir plačios bei infatiliškos šypsenos. O ką jau kalbėti apie Ellos iškalbingumą, kuriuo Griaustinio dievas negalėjo pasigirti. Laukė, kol merginą atvers savo tvirtovės duris. Bet tai kas slėpės už užkardos, nenustebina vyro. Ne dėl to, jog ir tikėjosi, kad mergina ne rūmų menėje gyvena. Kambarys atitiko jos būdą. Čia buvo jauku ir mergaitiška. Pačiam vyriškiui buvo sudėtinga save įpaišyti į bendrą kontekstą.
- Nemanau, jog tai labai gera idėja, - kimiai tarstelėjo per slenkstį vis dar apžiūrinėdamas kambarį, kuriame buvo įsikūrusi Gottlieb. - Mes net nežinom vienas kito vardo! - priekaištingai sau rikteli, stengdamasis perkalbėti beveik, t.y., visai nepažįstamą merginą.

Aaaabsoliučiai visą kelią iki namų Gen tauškėjo. Dalinosi įspūdžiais, cypavo išvydusi šeimininko „pasiganyti“ išvestą mielą šuniuką, nupasakojo visus savo buto pliusus ir minusus. Pažymėjo net faktą, jog vonioje esantis maišytuvas dažnai užsikerta, todėl reikia jį patrankyti... Mergina nenustygo vietoje. Nes jautėsi itin laiminga. Ellė neapkentė vienatvės, tačiau gyveno viena. Tikėjo, jog nuo šiol jai nebeteks gyventi vienai! Visada svajojo apie princą ant balto žirgo su kuriuo ilgai ir laimingai gyvens. Dabar merginos vizija rodėsi pakitusi: matė aukštą, seksualiai purviną šviesiaplaukį vyrą, paėmusį į rankas Genevieve it nuotaką ir besinešantį ją į horizontą nutviekstą tobulo saulėlydžio... Aaaaaa!
Mergina į vidų visų pirmiausia įleido savo kompanioną ir naująją gyvenimo meilę. Butas kvepėjo salsvai, mat prieš keletą valandų kepė keksiukus. Prikandusi putnią apatinę lūpą ir tokiu būdu dangstydama žaismingą šypsenėlę, Genevieve be perstojo veizojo į Thorą. Ką pastarasis netrukus pasakė, merginai pasirodė... Nei laukta, nei tikėta. Kilstelėjusi antakius Ellė apvepia žandikaulį. Vyriškis buvo net ir labai teisus, tačiau mergina jo pasisakymus atranda stebėtinus, bereikalingus ir dar keistus. Netrukus pasalūniškai prisimerkusi ir ima dėtis pasipūtusia. Atsistojusi priešais savo pašnekovą, smailu pirštu nesmarkiai beda jam į krūtinę.
- Kodėl būtent TAU visa tai atrodo neraminančiai? -cypteli ir nutilusi keletą kartų parauko nosytę,- Juk aš turėčiau nerimauti atsivesdama nepažįstamą ir... -pritilusi, akimis palakioja po visą didingą Thoro povyzą,- mhm... -reikšmingai išmykia nekonkretizuodama kas žvelgiant į pašnekovą nekelia pasitikėjimo jo vidine būsena, kurią paranojiškesnis galėtų atrasti dar ir kaip pavojingą,- vyruką į savo namus! -užkaukia, tačiau Gottlieb balsas neskambėjo erzinančiai ar net bjauriai. Skambėjo juokingai. Netrukus visa sublatnėjusi, Gen kiek suraukia lūpas. Ale bus jau ko prigalvojusi,-Bijai, kad išprievartausiu? -daaar labiau sublatnėja nutaisydama tokią miną, nelyginant kėsintųsi tučtuojau tą padaryti. Ir kaip nepaminėsi žvilgsnio tiek pat nepadoraus kiek akiplėšiškas nuogumas,- Ir gerai darai. Bet nieko nebus kol nenusiprausi,-prideda tuojau pat melodingai sukikendama. Paėjėjusi kiek labiau į buto gilumą, mergina pametėja ant kėdės savo rankinę ir rudeninį paltuką. Į Torą neatsisuka, tačiau pasisuka į jį šonu, sudarydama neva paslaptingumo jos veidui suteikiantį kampą ir erotišką miną. Šiaip tik maivėsi, neviliojo vyro.
- Tarp kitko aš Genevieve, sere,-tikrai labai įsivaizduodama šviesiaplaukį kaip SAVO riterį, mergina nemokšiškai atlieka reveransą, netgi it pūstą damos suknelę iš šonų paimdama savo nuo liemens žemyn platėjančią bliuskutę,- Prisistatykite ir jūs, sere,-pritupia vėl, tačiau šį kartą dar nerangiau. Pralinksminusi pati save, nusijuokia.

Vargu bau ar Torui labai rūpėjo dabar kažkokie šuniukai ir jų šeimininkai. Buvo malonu klausytis to smagaus čirškėjimo, kurio neprilyginsi jokiam kitam moteriškam čiauškėjimui. Atrodė, jog tos kalbos tuščios, bet vyrui kėlė ūpą ir kartais net paskatindavo blausią, vos įžiūrimą šypsenėlę. Bet Genevieve net nereikėjo kalbėti. Kai ji nutildavo labai trumpam laikui, prisimindavo, jog eina su ja ir... Ir vėl nusišypsodavo. Ta mergina! Ji darė kažkokius nepaaiškinamus stebuklus su jo protu!
Gottlieb reakcija jį labai nustebino. Tikėjosi, jog pasakys, tu teisus, galbūt turėtum išeiti ir taip toliau ir panašiai, bet, po velnių, jos reakcija net nebuvo panaši į tą, kurios tikrai nuoširdžiai tikėjosi. Kelias akimirkas tiesiog stovėjo amą praradęs. Taip, pašnekovė tikrai žinojo, kaip tai padaryti. Po akimirkos tenka tyliai nusijuokti, delnu trinant pakaušį ir mąstant atsakymą į tokį keistą klausimą. Ironija. Štai ką ji panaudojo! Juk jis didelis vyras, o ji už jį daug mažesnę ir išties tik pats Toras jai galėtų padaryti kažką, bet tikrai ne ji, net labai panorėjus. Turėjo pasiduoti jos valiai. Negalėjo kitaip nusileisti prieš tas kis, kuriose matė gyvybiškumo negęstančią žiežirbą.
- Palas. Mano vardas Palas, panele, - nuleido žemyn galvą ne dėl to, kad išsidirbinėtų, o dėl, na, dėl kažkokių mandagumo normų, kurias tiesiog turėjo galvoje. Nemelavo sakydamas savo vardą! Šį jam suteikė benamių centro darbuotojos, nes negalėjo į šį tiesiog kreiptis „ei tu“. Vardas išties labai litotiškas. Tai yra, šiojo reikšmė yra mažas. Na, o žvelgiant į visus matmenis ir kitus išmatavimus susijusius su Griaustinio dievo kūnu, šis tikrai yra linksmas. Negalėjo nesišypsoti, nežiūrėti į Gen veidą, lūpas, kurios sukrizendavo padarius kažką linksmo ir netikėto. Tiesiog negebėjo savęs tramdyti šioje srityje. Net nemanė, jog jam reikės kada nors kokios nors saviugdos.
Kažko labai susigėdo. Ir tas kažkas buvo Gen krūtinė, kurios nepastebėjo prieš tai. Ir jam buvo siaubingai gėda dėl to. Nusukęs akis į šalį, dar kartą permetė butą akimis, kasydamasis kaklą.
- Taigi, kur dušas, - vis dar siaubingai nesusipatoginęs klusteli, vengdamas žvilgsnio į merginos dekoltė.

Gen nenustygo vietoje. Sukiojosi, kraipėsi, mėtė grimasas kaip maža mergaitė. Paprastai nėra tokia VISIŠKAI hyper. Thoro kompanijoje ji labai jaudinosi. Emocijos tiesiog sunkėsi per poras, kvepindama atmosferą aromatu, būdingu laimei ir tik jai. Kas dar kitas iš pažiūros namų neturinčiame vyrioke pamatys svajonių princą jei ne Genevieve? Kas kitas taip nepaprastai nuoširdžiai pasiryš padaryti to sunkumų kamuojamo žmogaus gyvenimą geresnį ir be jokios abejonės švaresnį jei ne Genevieve? Nėra žmogaus, kuriame būtų tiesiog per ankšta gerumui sutalpinti. Jį tiesiog reikia įsileisti.
Labai džiaugėsi dėl akivaizdaus Toro sumišimo. Ellė matė, jautė visa savo didele širdimi, jog jis geras, iš tiesų puikus žmogus, kuriam tiesiog reikia šilumos, meilės ir rūpesčio. Koks puikus duetas... Juolab Gottlieb taip ir ieško ką ta šiluma apdovanoti, kam meilės didžiulį gabalą atseikėti, ką rūpesčiu apgaubti. Pirmą kartą išgirdo jo juoką. Beveik alpo.
- Palas?! -užcypauna dar kartą. Ne ne. Nesišaipė. Buvo nustebusi. Tokį vardą pirmą kartą gyvenime girdėjo. Mergina žaismingai sukikena. Akivaizdžiai bus jau kažkokia smagi mintis šovusi į galvą. O Gen tylomis nuleistų minčių nepasilieka,- Tau vaikystėje privalėjo skanduoti kažką panašaus į „Palas, jo didelis falas“ ,-vis dar apimta smagumo ekstazės mergina pasikraipo į šonus, linksmai skanduodama. Nebijojo būti nešvanki ir analogiškai tokia pasirodyti. Pasitikėjo „Palu“, buvo įsitikinusi, jog jis negalėtų jos nuskriausti. Bet kas tik ne jis.
Vyriškiui jau dabar pačiam užsiminus apie dušą, Genevieve garsiai nusikvatoja, švelniai delnu tepštelėdama per Thoro petį, neva sakytų „ak tu“.
- Pats nori, kad tave išprievartaučiau,-drąsiai meta va kokį atspalvį suteikdama vyro žodžiams, kaip nepadoriai surišdama juos su savaisiais „Bijai, kad išprievartausiu? Ir gerai darai. Bet nieko nebus kol nenusiprausi“. Mergina krenkšteli, neva bandytų ramintis. Apėmusi didelę ir plačią vyro plaštaką savo tikrai nedideliais pirštukais, Genevieve pasiveda vyrą į buto kampą prie neplačių medinių durų. Stabtelėjusi, atsisuka į pašnekovą. Kaip visados jos veidą puošė plati šypsena.
- Vonios kambarį atrasi ten. Nebijok, nesigėdink ir šlapinkis vonioje aš pati tą darau,-žvygteli, tačiau vis dar nesisarmatydama dėl to savo bruožo kalbėti dalykus, apie kuriuos paprastai žmonės nutyli,- Tu eik, pradėk daryti kas paprastai tokioje patalpoje ir yra daroma, o aš netrukus pristatysiu švarių rankšluosčių ir drabužių. Neee, neleisiu tau dėvėti mano suknelių,-net neprašyta paaiškina taip daugmaž savo mintį, kad neliktų nesuprasta. Iš kur pas merginą gyvenančią vienumoje vyriški drabužiai? Netrukus paaiškins,- Pas mane yra užsilikę mano buvusio vaikino, kuris po trijų mėnesių draugystės pasirodė esąs gėjus, apdarų,-sumala greitakalbe, kuo nerūpestingiau, kad nepajaustų skaudulio krūtinėje.

Merginai taip džiugai sutikus jo vardą, net suabejoja, ar teisingai pasielgė šį pasakydamas. Tai yra, tiesiog nesuvokė, kodėl ji juokėsi. Jam jo vardas atrodė normalus, ir, na, jis jam patiko. Žinoma, tai nebuvo tikrasis jo vardas, bet jis nežinojo ir savo tikrojo. Vyras kilstelėjo aukštyn antakius ir gūžtelėjo pečiais atsakydamas į merginos hipotezę apie jo vaikystę. Galėjo radėti sekti istorija apie tai, kaip jį atrado visiškai nuogą parke ir kas nutiko po to, kol galiausiai gavo tokį vardą, bet bijojo taip atmušti mergina. Po tokių sapalionių ji tikrai galėjo atsisakyti tokios „puikios“ minties jį apgyvendinti pas save. Na, o kuo daugiau su ją akimirkų praleidžia, tuo šilčiau dėl jos buvimo šalia jaučiasi.
Nejaukiai nusijuokia, Genevieve klustelėjus, ar šis savanoriškai nori, kad pašnekovė prie jo seksualiai priekabiautų. Taip, jis to nori... Tai yra, ne! Kaip gi Gottlieb garbė ir kiti panašus dalykai, kutrių nedrįstų padaryti būsto šeimininkei? Ir vėl susigėdijo. Juodai. Negalėjo sulaukti, kada atsidurs vienas ir galės nebeslėpti savo tikrųjų veido išraiškų ir facepalm‘inti iki tol, kol ant kaktos atsiras raudona žymė. Sekė paskui Ellę, dabar jau apžiūrėdamas atskiras detales patalpos, kurioje, tikriausiai užsibus. Šiai labai atvirai prisipažinus, ką veikia vonioje, kai pašaukia gamta, linksmai sukrizeno, apžvalgydamas vonia, kuri atrodė. Na, mažytė, kaip kišenė. Žydriaakei prižadėjus sugrįžti su priemonėmis, dėl kurių galės nusisausinti ir nebebūti nuogas, šios pasižadėjimą priima galvos linktelėjimu, įeidamas į švarinimosi patalpą.
Taigi, pirma facepalm‘ino save. Bent keliskart. O tada pažvelgė į save veidrodyje. Atrodė... Na, kaip žmogus, kuris negyvena humanitarinėmis sąlygomis. Nusirengė drapanas ir šias numetė ant grindų. Jautėsi keistai. Keista yra būti nuogam merginos bute, kurią pažįsti beveik valandą. Pats sau to negalėjo pripažinti, bet beveik ją įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Ji gera, ji mėgsta juokauti, ji naivi. Ji nuostabi! Įlipęs į vonią, užsklendė margas vonios užuolaidas, paleisdamas dušo srovę iš viršaus. Šis tikrai užsikirto. Bet jam reikėjo tik prisiliesti ir vietoj šalto, šis paleido drugno vandens srovę. Nuleidęs galvą stebėjo, kaip vissas purvas nuo jo kūno nuteka į kanalizacijos skylę.

Ilgesingai palydėjusi vyriškį žvilgsniu, Gen atsidūsta. Tie bjaurūs, nelemti išsiskyrimai. Na tai kas, kad trumpi, visiškai trumpučiai, bet merginą „Palo“ pasišalinimas iš jos regos perimetro slėgė. Tas gražus vyriškas veidas, nuostabios mėlynos akys, nors ir nedidukės, bet tokios nepaprastai gražios, lydančios Ellę kaip vašką, budinančios jos vaginą iš žiemos miego, nuostabus, tvirtas kūnas, už kurio pasislėpusi nepabijotum net uragano „Sendės“, ilgi plaukai, kuriuos norisi glostyti, į kuriuos nori įpinti pirštus... Gen tik pasivaideno ar patalpoje tikrai pasidarė karčiau ir... drėgniau? Turėjo vaikščioti kiek prasiskėtusi, mat nemaloniai ir slidžiai trynėsi ten apačioje. Greitai surankioja ką žadėjusi: rankšluosčių, drabužių. Gerai padarė, kad pastarus tiesiog užmiršo išmesti. Metjus pečių pločiu priminė spintą su visomis antresolėmis, todėl jo marškiniai turėtų Palui tikti. O kadangi Metas buvo pydaras, aprėdas išsišvietusios rožinės spalvos. Dažnai klausdavo savęs kaip ji nepastebėjo visų tų signalų, menančių apie tai, kad Metjaus orientacija kažkokia nelabai tiesi. Jis su Gen nesimylėdavo, mergina ne kartą buvo surengusi jam apatinio trikotažo madų šou, o vaikinas sėdėdavo sunkiai akis į Gottlieb nuvestas nulaikantis, o ir paburkimo gaktos ašyje nebūdavo matyt... Be to kasdieniniai dingimai su paslaptingais draugeliais pasilinksminti ir labai jau pydariškas rengimosi stilius. Netgi antakius pešiodavosi. Na, Gen manė, kad jis tiesiog metroseksualus. Ir buvo toks gražus, toks saldainiukas, kad susižavėjimo gerai tiesiog ėmė ir aptemdė sveiką protą. Tfūūū. Vydama mintis šalin Ellė tariamai nusispjauna į šoną. Dėl džinsinių kelnių nebuvo tokia tikra. Atrodė, jog Metjaus klubai kiek siauresni nei Palo (juk Metas buvo tikras manekenas maža subinyte!). Na nesvarbu laikas parodys. Be to toli gražu nesupyktų, jei naujasis merginos kambariokas nutartų vaikštinėti iš viso be kelnių, raaawr.
Nusiavusi patogius lygiapadžius batus ir įsispyrusi į minkštas salotines šlepetes, kurių nosys buvo padabintos rožinėmis besišypsančių kiškučių galvomis, Gen pajuda link vonios kambario durų. Kvėpavo garsiai ir sulig kiekvienu žingsniu artinančiu ją prie rankenos – vis tankiau ir tankiau. Varge kaip jaudinosi. Iš mandagumo pabeldžia kelis sykius į duris tik norėdama pranešti, kad tuoj užeis. Tuoj užeina. Prakeiktos, sumautos, iš subinės ištrauktos, apkakotos užuolaidos! Nieko per jas nematė! Tik tamsūs vyriškio kontūrai sukiojosi palei tekantį vandenį. Tikėdamasi vis tiek ką nors išvysti, mergina nenuleisdama žvilgsnio nuo Palo figūros apgraibomis pakabina rankšluostį ir apdarus ant šilto „gyvatuko“. Suvokdama, jog visas tas GROŽIS yra nuogas, šlapias ir visai čia pat Gen pajunta kaip ima kojos nebeklausyti, todėl įsikabina į tą patį gyvatėle it iš žymaus „Nokios“ telefonuose esančio žaidimo suraizgytą vamzdį.
- Gal tau patrinti nugarą? -garsiai pasiūlo, melsdama visų šventųjų, kad Palas nepasiprašytų privatumo. Šią akimirką gailėjosi, jog jos vonios kambarys nėra sujungtas su tualetu. Tikrai pasinaudotų senai žinomu triuku ir nuleistų unitaze vandenį. Tada iš dušo galvutės trykšti pradėtų svilinantis vanduo, o Palas šoktelėjęs pro užuolaidą pasirodytų visu gražumu...

Vyras pasijuto tikrai labai nejaukiai tokioje mažytėje erdvėje. Nebuvo klaustrofobiškas, tiesiog didelis žmogus, mažos patalpos, jautiesi kaip labai labai didelis milžinas. Tai tiesiog ne jam. Bet nusiprausti reikėjo. Visi žinom, kad pasiektum maksimalų švaros ne tik vaizdą, bet ir pojūtį, privalai naudotis priemonėmis, savo priskiriamoms šarminiams produktams. Atidarė vieną buteliuką, kuris talpino savyje šampūną, ir pridėjo prie nosies, į šnerves įtraukdamas saldaus kramtomosios gumos kvapo. Apsižvalgė dar kartą, bet nerado šiajam alternatyvos. Į ranką prisileidęs tokį tikrai ne kuklų kiekio šampūno, šį paskirto ant galvos, pradėdamas trinti šviesius plaukus. Tikrai apėmė malonus jausmas. Bet dar malonesnis išskėtė rankas priimdamas „Palą“, kaip šis galvą išsiskalavo! Atrodė, jog buožė tapo perpus lengvesnė ir šviesesnė. Gal jam to seniai reikėjo? Eilė atėjo ir kūno prausybai. Vėl paklaidžiojo spangėmis aplinkui, žiūrėdamas, kuo gi čia galėtų save nutrinti. Ir, vuolia, rožinė kempinė. Viskas aplink buvo mergaitiška. Bet tai toli gražu ne biesino Torą, o priešingai, jam sakė, jog jis dabar bendrauja su labai jautria ir miela asmenybę, kuriai patinka visokie meilūs daikčiukai.
Jau beveik nusiprausė, kai išgirdo artėjant buto savininkę, kuri atėjo kartu su daiktais, kurių reikės netolimoje ateityje. Girdėjo, kaip ši krebždėjo, bet net įtarimo neturėjo, jog šiajai labai rūpi nuogas svečio kūnas.
- Um, taip, žinoma, - atsakė, atsukdamas nugarą ir atbula ranka patraukdamas dušo užuolaidą. Tikrai, kai turi pečius tokius, kaip Griaustinio dievas, nugaros nusitrynimas sau tampa tokia sudėtinga užduotimi, kad uch! Padavė merginai kempinę, pats rankomis prisidegdamas savo gėda, nors stovėjo nugarą į ją. Ner dėl to, jog turėtų ką slėpti, oh, ne, bet dėl to, jog manė, kad tai būtų siaubinga nepagarba Ellei.

Ji taip garsiai kvėpavo, kad šnopavimas panašėjo į tylią aimaną, kurią vis stengėsi kontroliuoti ir ne visados – sėkmingai. Jaudinosi labiau nei disleksikė, kurią privertė skaityti prieš milžinišką, tiesiog bekraštę auditoriją žmonių. Teigiamas „Palo“ atsakas kone varė infarktą merginai, kuri reaguoja į vyriškį taip, it šis būtų įvairiausių atmainų jaudulio virusas, o ji – mažas organizmas be imuninės sistemos. Galų gale Genevieve suima save į kumštį. Tiesiog išdėjo mintyse save į šuns dienas, kad nustotų elgtis kaip... balutė. Net aptaisytas tų siaubingų apdarų Thoro kūnas, matėsi, esąs kiekvieno aktų tapytojo iš natūros svajone. Tvirtas, raumeningas... Mergina neskleidė vonios užuolaidos lėtai. Tiesiog plėšte ją nuplėšė šalin! Žinoma yra per silpna, kad padarytų žalos. Net audiniui iš plonos plastiko medžiagos. Kiek rimtai įsiutusi majonezo indelių yra išmetusi pro langą, mat negalėjo jų paprasčiausiai atsukti!
Yep. Ką pamatė... To ir tikėjosi. Bet absoliučiai jokia idėja ar vizija nėra tokia nuostabi, kaip tomis akimirkomis, kai ji paima ir išsipildo. Drėgna, idealiai ištreniruota nugara. Žvilgsniu leidosi žemyn... Nuostabūs, tvirti sėdmenys. Merginos akys buvo apskritos kaip sagutės, o žibėjo labiau nei šviesą laužiantys melsvi deimantai. Norėjo suleisti nagus į tą idealų užpakaliuką. Norėjo, kad „Palas“ su visa savo armatūra būtų viršuje jos, jie gulėtų ir švelniai mylėtųsi... Bet pala pala, gi nėra kekšė! Ne, Gen, kad ir kokia lengvabūdė atrodė, nebuvo lengvai prieinama mergaitė. Ir vien tik dėl to, kad mėgdavo pasilaužyti, priversti potencialų sugulovą išlaukti, mat lauktas ir išlauktas gardėsis visada būna skanesnis. Tik esmė tame, kad... Na taip ir nespėjo dar su niekuo sugulti. Nes tiesiog turėjo per daug subingalvių vaikinų. Tai yra, visi Gen vaikinai buvo subingalviai. Visi trys. O iš jų vienas, kaip sakyta, gėjus, kuriam Gottlieb reikėjo tik vardan priedangos. Ellė paėmusi purvų įsigėrusią kempinę, palaiko ją po tekančio vandens srove intensyviai minkydama. Tuomet šliūkštelėjusi ant jos – kiek atsišviežinusio, dušo žėlės, prispaudžia dirbinį prie vyriškio nugaros. Trynė labai atsakingai, nors ir kraipėsi į visas puses, stengdamasi taip užkišti galvą pro „Palo“ šoną priekin, kad PAMATYTŲ. Nepamatė... Ot būtina jam laikyti savo turtą rankose dabar! Kone pyktelėjusi pradeda trinti gerokai agresyviau. Kol galų gale kempinė išsprūsta iš rankų ir nukrenta žemyn į vonią.
- Kodėl gėdiniesi?!-priekaištingai ir piktai cypteli, žinoma nesugebėjusi pasilikti savo nepasitenkinimo sau,- Atrodo, kad atėjau čia tau tik nugaros patrinti. Tiesą pasakius, ponuli, aš atėjau čia tau ne tik nugaros patrinti. Tu pažiūrėk į savo kūną, nesu nieko panašaus gyvenime mačiusi! Net gėjų porno svetainėse, nors gėjai būna itin dėmesingai išsitreniravę savo kūną, bet tavasis... Kaip nelaimėlis iš gatvės gali taip atrodyti, tu man paaiškink?-Gen buvo pakėlusi balsą ir dabar... Nežinia kaip, bet sugebėjo pati įlipti į vonią, atsistoti priešais „Palą“ ir dabar apsirengusi mirko po vandens srove. Spoksojo vyriškiui į akis, nesidairė kažkur kitur, netenkino savo pakrypusių poreikių (o Gen yra užtektinai pakrypusi, kad su ja būtų smagu kiekvienam vyrui). Vėl tankiai kvėpavo, tačiau tik dėl to, kad be įkvėpio ir greitakalbe supylė visą tą oraciją.

Vos tik merginai palietus jo nugarą su kempine, tikėjosi nepaprasto švelnumo, it plunksna kutentų, bet siūlydama nutrinti nugarą, Gen tą ir turėjo omenyje. Šiek tiek vypteli, vis dar laikydamas "mažąjį save" rankose. Nors ir kaip stipriai ir energingai partnerė darbavosi savo smulkiomis rankelėmis, bet tai visiškai neišjudino jojo tvirto stovo. Žinoma, paviršius, ant kurio buvusios Thor pėdos, buvo slidokas, bet stebuklas, jog taip gerai šie sukybę esti. Šiai labai staiga nutraukus vieną veiką ir perėjus prie kitos, pasuka veidą šonu, bent kažkiek užkliūdydamas akimis merginos dailų veidelį su putliomis rusvomis lūpomis. Pašnekovės monologas pradžioje kėlė šypsena, kuri drieskėsi nuo ausies iki ausies, bet paskutinis, tai yra, esminis klausimas padengė Griaustinio dievo veidą apniukusią ir susimąsčiusią išraišką. Klausimas, tik, žinoma, kitais žodžiais pat išreikštas (jo išvaizda jam mažiausiai rūpėjo tarp visų būties dilemų), į kurį pats niekaip neranda atsakymo. Tikrai netikėtai merginai atsiradus visai šalia toje pačioje vonioje, paleidžia iš rankų riešutėlius ir strypą, milžinišką leteną pridėdamas jai prie peties.
- Nepatikėsi, bet pats nežinau, koks teisingas atsakymas būtų į tavo klausimą, - ranką lėtai perkėlė ant šios skruosto, užkišdamas pirštų galiukus už jos tamsių ir spėjusių plaukų. - Nežinau kaip, nežinau kodėl taip gyvenu, bet tik tave pamačius... Tu esi nuostabi mergina, - šiltai kilsteli lūpų kampučius aukštyn, netikėtai griausmingai nusijuokdamas. Jis buvo šlapias, ji buvo šlapia. Kažkokia smagi, bet nelabai jaukoka situacija, į kurią papuolė abudu. Taip pat ir Genevieve skruostai pasidengė nutekėjusio makiažo sluoksniu, tad šie tapo juodi. - Tu esi nepakartojama, - nykščiu nuvalė dalį tušo, vis dar tyliai krizendamas.

Gen ir pačią buvo apėmusi keisto susimąstymo fazė. Giminingai pasijunta išvydusi josios užėjimo požymius ir „Palo“ veide. Nors jo mina merginą truputėlį gąsdino. Vyriškis atrodė... Liūdnas. Jo akys vėl buvo liūdnos. Nenorėjo matyti jo nusiminusio. Nemaloniai spurdėjo širdutė. Buvo pradėjusi save kaltinti už netinkamos temos užsukimą, tačiau Thorui prakalbus, Gottlieb galvelėje pasidaro visiškai tylu. Visa esybe pasiruošė klausytis. Ir vos tik jo rankos nugula ant jos skruosto... Merginai iš esmės tampa nebesvarbu ką vyriškis kalba. Spoksojo į jį didelėmis, iki nualpimo ribos susijaudinusiomis, hipnotizuojančiai blizgančiomis akutėmis, virpėdama kaip vėjo plaikstomas liaunas berželis. Jai nebuvo šalta, nesijautė nekomfortabiliai ir dėl permirkusios savo povyzos. Tiesiog... Jautėsi įsimylėjusi iki nuprotėjimo. Ir jai visai nebuvo svarbu, kad tokius stiprius jausmus puoselėja menkai pažįstamam vyrui, kurį gatvėje sutiko prieš trisdešimt minučių. Jis turėjo ypatingą, patį ypatingiausią rakčiuką į spyną merginos širdyje. Kad ir koks didelis ir raumeningas bebuvo, joje Palas tilpo visas visas! Tie komplimentai... Gen vis dar virpėjo, virpėjo jos apatinė lūpa, atrodė, kad tuoj praskis. Thoro pasakyti tie gražūs dalykai jaudino merginą iki sielos gelmių. Norėjo cypauti iš laimės, paspringti džiaugsmo ašaromis, o po to užšokti ant vyriškio ir pulti jį laižyti, laižyti jį visą, aistringai ir niršiai glamžyti! Kad ir kaip nepaprastai to norėjo, negalėjo to padaryti. Stovėjo kaip įkirsta, per daug susijaudinusi, idant sugebėtų sujungti pasileidusias mintis ir kūną į vieningą komandą ir fantazijas realizuoti. Net jeigu ir nesijaustų taip kaip dabar, vargu ar pasielgtų taip, kaip dabar nori. Dorovę sulaužyti liežuviu lengva, tačiau veiksmais – na, čia jau kitas, aukštesnis lygis, kurio Ellė dar nepasiekė. Drebanti merginos ranka priartėja prie jos lūpų. Pabučiavusi tris ilguosius savo pirštus ties vidine jų dalimi, Genevieve drebulio krečiamą galūnę priartina prie vyro veido. Teko gerai pasistiebti, bet jos pabučiuoti jos pačios pirštai paliečia „Palo“ lūpas. Per šias lėtai, tiriamai ir intymiai perveda dar ir smiliumi.
- Žiūriu į tavo akis ir suvokiu, kad esi pirmas žmogus, kurio žodžiais tikrai tikiu,-atveria širdį, džiaugdamasi, kad ant jos krenta vanduo, kadangi ašarojo, bet visai nenorėjo, jog tą pastebėtų vyras. Šokusi į priekį, Thorą stipriai stipriai apkabina! Nebe jo liemenį, kaip pirmąjį kartą gatvėje. Užšoko ant vyro ir apsivijo rankomis jo kaklą,- Jeigu tu mane paliksi aš tave susirasiu ir užmušiu,-pagrasina jau kiek tvirtesniu, nepraskydusiu, šmaikščiu tonu. Nusileidusi ant kojų spinduliavo neaprėpiamu džiaugsmu, švytėjo kaip supernova! Dabar dirsteli į apačią... Ir išvirsta iš koto! Praradusi pusiausvyrą tikrai išvirsta iš koto. Pasisekė, kad susmuko ant vonios dugno taip švelniai. Sėdėjo žado netekusi, drąsiai žiūrėdama į tai, ką „Palas“ ne per seniausiai slėpė savo didelėse rankose,- Švenčiausioji Dievo motina! -sucypia cypiausiai kaip tik gali,- Kaip tu dar manęs pusiau nepersmeigei? Tikrai esi radęs kada vaginą, į kurią jis visas sutilpo? Kiek vaginų esi išdraskęs? -vis dar spygavo ir kaip visuomet atvejais, kuomet yra apimta ekstazės, greitakalbe. Netrukus galų gale merginos akys pasiekia Thoro veido lygį. Patvirkėliškai šypsojosi,- Tikiuosi neturiu žiaukčiojimo reflekso...-pasileidėliškai ala mąsliai sukoketuoja. Tvirtai įsikibusi į vonios kraštus, Gen oriai atsistoja,- Esi didelis, didelis vyras, Palai. Pabaik praustis, paruošiu valgyti,-energingai, išsišiepusi ligi ausų išstriksi iš vonios, tuo pačiu delnu ir pliaukštelėdama Thorui per stangrų užpakalį. Žaismingai sukikenusi, greitai išstriksi, kone kūliais versdamasi iš laimės.

Griaustinio dievas pirmą kartą jautėsi tikrai laimingas. Laimingas, nes jautė, jog priešais jį stovi jautri ir moteriška būtybė. Norėjo merginą laikyti šalia savęs, neleisti niekam jos daugiau paliesti, pažvelgti netinkamai ar kaip nors nuskriausti. Norėjo, jog ji amžinai juoktųsi ir kikentų.
Genevieve pirštams palietus jo lūpas pasijautė taip nepaprastai, jog rodės galintis pakilti nuo žemės ir kažkur padebesiais skrajoti. Negalėjo atitraukti akių nuo jos veido ir nuo jo atskirų dalių: kaktos, akių, nosytė, skruostikaulių, lūpų, smakro. Ji - dailiausia iš visų. Nėra matęs didesnio grožio už ją. Gen prisipažinimas jį dviprasmiškai nuteikė. Pirmai, geruoju aspektu - tikrai nudžiugo, nes galėjo drąsiai prisipažinti, jog niekuo dar taip nepasitikėjo, kaip pašnekove. Tik kelias akimirkas su šia pabendravęs suprato, kad tai TA. O antrasis, liūdnasis, priverčia vėl susimąstyti. Liūdna, kai tokia nepaprastai geranoriška mergina prisipažįsta, jog negalėjo pasitikėti niekuo kitu, negu nepažįstamuoju. Merginai sugalvojus suartėti su vyru ne taip saugiai, kaip derėtų abiems mirkstant po tekančiu vandeniu, šią pasistengia prilaikyti, rankomis apglėbdamas Gen sėdmenis. Partnerei išreiškus tokį smagų grasinimą, griausmingai nusijuokia. Tokia mažytė, bet drąsi.
Vos tik nuleidęs Gottlieb ant kojų, vyras nesitikėjo, jog šios visas kūnas sudrebs po jo kojomis. Net pasimetė, ką dabar turėtų daryti, padėti jai atsikelti ar leisti toliau tūnoti ant keramikinio paviršiaus. Ir šios kūno kalba nieko nesakė. Bet žodžiai puikiai išreiškė josios išvirtimo priežastį. Į nė vieną klausimą negalėjo rasti atsakymo, nes paprasčiausiai, kaip jau ne kartą teko susidurti šiandieną, neturėjo atsakymo. Kilstelėjęs vieną iš antakių, vos šypteli, ištiesdamas pagalbos ranką, bet būsto savininkė sugalvoja, jog gali išsitepti be vyro įsikišimo.
Vos tik jai išėjus, iškvėpia pro šnerves visą susikaupusį orą plaučiuose. Šalia jos jaudinos, pagalvojęs apie ją, nusišypsodavo, o galvoje skambėdavo patys gražiausi ir dailiausi epitetai. Ji kažką su Palu tikrai darė! Kažką nuostabaus ir balsiai neįvardijamo. Vykdė merginos įsakymą - nusiprausė, o išlipęs iš vonios, nušluostė nuo kūno susikaupusius vandens lašus, kurių užteko, jog medžiagos skiautė pilnutinai sušlaptų. Numetęs rankšluostį ant žemės, užmeta akį į drabužius, kuriuos jam atnešė. Tiek apatiniai, tiek džinsai atrodė šiek tiek per maži. Bet tiko. Ne taip, jog jaustųsi labai patogiai, taip, kaip nuogas vaikščiodamas, bet padorumui užteko. Negalėjo likti vonios kambary, kai nosis pati uodė gardžius kvapus sklindančius iš gyvenamosios zonos. Įėjęs į kambarį, per galvą užsimauna rožinius marškinėlius, suprasdamas, jog ir šie jam nepatinka. Na ir kas, jog atrodė švarus bei patrauklus, bet nesijautė iki galo gerai. Gerai nesijautė ir savo ankstesniuose drabužiuose. Tai dar viena iš visų Toro keistinybių.

Gen jautėsi smarkiai įsimylėjusi. Atrodė, kad nejautė net žemės. Sklandė ore, su kiekvienu žingsniu palypėdama ant ją viršum iškeliančių margasparnių drugelių pulko. Stovėdama virtuvėje, galvodama apie „Palą“: nuogą ir nebūtinai, dūsavo, pasižadėdama sau paruošti jam tikrai ką nors skanaus! Atvėrusi šaldytuvą prisimena, kad na... Ji keliavo į parduotuvę apsipirkti, bet taip ir neapsipirko, nes ne maišus su produktais namo parsigabeno, o savo didžiąją gyvenimo meilę, princą pasakų „Palą”! Suskubo panikuoti. Šaldytuvas – tuščias galima sakyt. Pora kiaušinių, sviesto pakelis, pieno indas, keli 0,5 litro talpos uogienės indeliai, ryšulys morkų. Viskas! Uždariusi šaldytuvo duris dairėsi į visas puses baimės kupinomis akimis. Labai panikavo. Tačiau. Atsisukusi į šaldytuvą nelemtą veidu, išvysta išgelbėtoją –reklaminę picos užsakymo į namus skrajutę. Bingo! Sukrykštusi iš laimės mergina nuplėšia magnetėlį laikiusį tą popierą ir pasistrykčiodama pasiekia butuko telefoną, kuriame surenka reikiamą numerį. Pateikia paraišką į didžiulę šeimyninę picą, bet pagalvojusi apie „Palo“ dydį (dydį VISUR), užsako tokias dvi. Norėjo, kad vyrukas gerai pavalgytų. Buvo ne tik iš meilės susilydžiusi, bet ir šlapia. Nusimetusi šlapius drabužius, įsisuka į minkštą žydros spalvos chalatą. Įsitaisė sofoje. Nekantraudama apsimetinėjo, jog žiūri televizorių. Picas pristatė gana greitai. Sumokėjusi, palikusi geranoriškų arbatpinigių ir pasiuntusi nešvankų išvežiotoją „išsikrušti“, kuriam nepristigo gėdos pasakyti „žinai, neimčiau arbatpinigių jeigu... *paima sau už klyno, pakilnoja*“, Genevieve burbėdama sustato picas ant stalo, atvoždama viršutiniosios dėžės viršų. Skaniai kvepia... Ilgesingai atsidususi sukrenta atgalios į sofą. Po kelių sekundžių ėmusi muistytis, atsisuka pilvu į dalį nugarai atremti. Pasidėjusi sulenktas alkūnes ant nugartūrio viršaus ir rankomis pasirėmusi veidą, mergina be perstojo stebėjo vonios duris, nepaprastai laukdama kada gi pagaliau pasirodys „Palas“. Ir jis pasirodo... Po velniais... Galėtų nieko gyvenime nedaryti tik žiūrėti į tuos tobulus, pūstus raumenis! Visgi kažkaip spėja sugauti signalą vyruko akyse. Ellė nusijuokia supratusi, kad marškinėliai „Palui“ nepatinka. Duok penkis, mielasis! Tie marškinėliai nepatinka ir Gottlieb… Gana greitai šypsena iš merginos veido pradingsta. Tiesiog tvarkingas vyriškis buvo toks neapsakomai gražus... Turbūt dar pati deramai nesuvokė, kad jis miegos su ja, miegos jos namuose ir kaip iš tiesų jai bus sunku ant jo neužšokti ir nepajodinėti trupučiuką. Dieve mano, koks jis tiesiog nepadoriai gražus! Ir įdomus, be abejo. Niekas Genevieve neįtikintų, jog benamiai gali ŠITAIP atrodyti. „Palui“ matyt kažkas nutiko. Kažkas negero. Ir Ellė kažkada bus tikrai verta to, kad vyras jai atsivertų.
- Nepaisant tų gėjiškų marškinėlių... Atrodai tirpdančiai,- sušnara akivaizdžiai vis dar labai gėrėdamasi,- Rytoj užsuksiu į molą ir nupirksiu tau ką nors padoresnio, ne tokio... Gėjiško,-prunkšteli sulig pastatu žodžiu, prisiminusi savo eksą, tą gėjų,- Ateik čia, ateik,-ima energingai, kviečiamai mosikuoti rankomis,- Turbūt esi alkanas kaip žvėris,-trumpai žvilgtelėjusi į nedidelį, bet platų picų dėžučių bokštelį, mergina atsidūsta,- Ne naminis maistas, bet, na, vis vieną skanu. Naminio maisto, kaip ir rūbų pažadu rytojui. Nes garantuoju, kad pakeliui į parduotuvę mano žvilgsnio neužkabins joks kitas nepadoriai patrauklus benamis,-sukikenusi apsisuka, įsitaisydama sėdimajame balde jau atseit padoriai, nepersisukusi.

Merginai pasižadėjus, jog tikrai aprūpins jį jam labiau patinkančiais ir tinkančiais skudurais, vyras nusišypso plačiai ir iškelia du nykščius į viršų, parodydamas savo neprieštaravimą išsakytam ketinimui. Aromatas, kuri skleidė pristatytas maistas, tikrai buvo viliojantis. Šis netgi kuteno Toro gomario galiuką. Paskatintas merginos tiek kūno, tiek žodine kalba atsidurti šalia jos ir pasisotinti, įsitaiso ant sofos pakankamai plačiai, bet tikrai ne per daugiausiai, jog ir pašnekovė netilptų. Kadangi viskas taip skaniai atrodė, nors nesugrąžinamai šalo, paima didelį gabalą su daaaug sūrio, aštrios dešros ir kitokių pagardų, kurie šį mielinės tešlos pagrindu padaryta patiekalą padaro dar gardesniu. Pamiršta prieš tai laikytosios etikos ir tą gabalą susigrūda į burną, dar merginai nespėjus pasiteisinti, kodėl ant stalo pica, o ne koks kitoks garuojantis patiekalas.
- Tai yra skanu, - pilna burna sumurma, be perstojo šypsodamasis. Genevieve neslėpė, jog tai ne jos pagamintas ėdesys, todėl kaltokai nubeda akis į picos dėžutę, bet po akimirkos pralinksmėja ir atsisuka į pašnekovę. - Galiu duot visas galūnes nukirsti, bet žinau, jog tu pagaminsi daug skaniau, - kalbėdamas apie mėlynakę merginą nevengė pastiprinti įvardžio, apibūdinančio ją, išryškinti savo balso tonacija. Norėjo klauptis prieš ką ant kelių ir išbučiuoti rankas dėkodamas, kad jį surado. Kad pagaliau jautėsi nebeapatiškas viskam, kas jį supo.
Abi picas sudorojo greičiau negu per penkias minutes. Porą kartų netgi partnerę paskatino užvalgyti. Skanu? Taip. Sotu? Na, tikrai gali nebliaut, jog miršta iš bado. Pavalgęs plačiai nusišypso, pačiam pat netikėtai nusiriaugėjo. Užsidengęs burną ir pasimetęs, netikėtai griausmingai nusijuokia stebėdamas panelę Stark. Net jeigu neatrodė taip reprezantyviai, kaip prieš kelias valandas, bet negalėjo atitraukti nuo jos akių.

Iš Thoro žvilgsnio matė, kad vyras yra alkanas. Saviškiu kvietė jį kuo skubiau įsitaisyti ir pradėti maitintis. Norėjo, kad jos Palas, Paliuk... (Tfū! Net negalėjo jo vardu malonybiškai mintyse sužvanginti atsižvelgiant į kvapą gniaužiantį vyro aukštį ir stotą), būtų sotus ir visiškai laimingas. Sėdėjo jie ganėtinai pailgoje, platokoje sofoje, tačiau baldas, kuomet jame atsiduria Thoras tampa toks mažiukas... Ella negalėjo atplėšti nuo vyro žvilgsnio. Tokio šilto, veik deginančio, kad juo būtų ištirpdžiusi ledkalnį ir išsaugojusi Titaniką! Spigino akutėmis, dūsavo mąstydama kokie visgi nepaprastai gražūs turėtų būti judviejų vaikai... Tik vyrui paskatinus prisijungti prie picų dorojimo proceso Genevieve susizgrimba krimtelėti. Labai simboliškai, mat dabar, kai šalia jos TOKS vyras, susimąstė dėl savo kūno linijų. Kol mergina dorojo vieną gabalėlį, Thor`as spėjo sudoroti visas picas. Tiesą pasakius, ne skrandžio prikišimas dabar Ellei rūpėjo. Iš vis nieko nenorėjo. Tik žiūrėti į „Palą“, grožėtis juo ir mėginti suprasti kodėl tai taip pasisekė, už ką gi, kokius nuopelnus?.. Matė, jog vyriškis mėgaujasi šiuo greitu maistu, bet jis visgi buvo toks fainas, kad net neragavęs Genevieve gamybos maisto išreiškė tokią užtikrintą viltį. Mergina akivaizdžiai „pasilydžiusi“, dramatiškai, tačiau dramatiškai džiaugsmingai patempia apatinę lūpą, akimirką jaukiai priglausdama galvą prie plataus ir tvirto vyro peties. Nenorėjo atsiplėšti, bet žinojo, jog jeigu to nepadarys dabar, kelio atgal nebebus...
Vyriškiui finalą pašventinus garsiu atorūgiu, Genevieve prajuokinta sukikena, o tada ir pati atsirūgsta, nutvieksdama erdvę visai ne panelišku riaugesiu. Dabar juokėsi dar smarkiau didžiuodamasi, jog tik per nago juodymą nusileido „Palui“. Kvatojo abu. Drauge jiems tikrai buvo labai gera. Gana greitai abu aprimo, atrodytų, vienodai ir tuo pačiu metu užhipnotizuoti vienas kito žvilgsnio. Gen nebesijuokė, bet nebesišypsojo. Nors atrodė rami, visiškai nutikusi, tačiau viduje, regis, viskas vartėsi, sproginėjo naujametiniais fejerverkais. Atrodė, jog šiuo metu Thoras savo dideliame, plačiame delne laiko jos širdį, kuri daužėsi taip neapsakomai stipriai... Pamiršusi viską pasaulyje Ella pradėjo lyg traukiama už nematomos virvės artėti prie vyro. Lėtai lenkėsi. Iškili merginos krūtinė jaukiai prigludo prie „Palo“ žasto. Gen tiesė kaklą, jos „pilnos“ lūpos buvo praviros, pasiruošusios įnikti į priklausančiąsias Thorui lyg į gardžiausią pasaulio patiekalą. Akys iš lėto merkėsi. Stebuklinga jausmų magija visiškai apsuko protą. PROTAS! It šaltu vandeniu aplieta Genevieve paskubomis atšoka atgalios, žaibiškai nutverdama distancinį pultelį ir įjungdama televizorių tam, kad pakeistų atmosferą į ne tokią erotišką ir trokšiančią išjodinėti tą šviesiakartį, atletišką eržilą. Pašokusi ant kojų pradeda keistai vaikštinėti aplinkui, ranka aktyviai vėduodama palei veidą. Jautėsi neapsakomai įkaitusi ir... Išsigandusi. Nenorėjo pasirodyti lengvabūdė, nesunkiai prieinama, tad ir savigarbos nė lašo neturinti. Norėjo prieš „Palą“ ir jam būti geriausia kokia gali būti, troško priversti jį pasijausti ypatingu, nes ypatingai pati šį kartą jautėsi, uždraudė sau įpiršti Thorui nesąmoningai mintį, jog Ella tokia su visais jai patinkančiais vyrais, maždaug, „o tu man patinki, tai vadinasi dabar mylėsimės“. Jokiu būdu!
- Žinai, man būtų kur kas lengviau laikyti savo kojas suglaustas, jeigu tu manęs neprovokuotum,-pareiškia ir pretenzingai, ir priekaištingai. Atrodė, lyg bando laikytis taisyklės, kurią neva pats „Palas“ sugalvojo, iškėlė, o po to darė viską, kad Genevieve susikirstų. Tik dabar suprato, kaip visgi nepakeliamai sunku bus iškęsti padorų laiko tarpą, kuomet be jokios sąžinės graužaties, geriau pažinusi vyrą galės leistis su „Palu“ į karštus suaugusiųjų žaidimėlius.

Merginai į tokį nemandagų, bet smagų gestą atsakius tuo pačiu, pratrūko dar garsiau juoktis, nes net neįsivaizdavo, jog jo kompanionė apskritai galėtų taip galingai nusiriaugėti. Tokia smulki, bet tokia galinga. Mintyse Genevieve prilygino žaibui, bet greit pats save paneigė, nes eletros iškrova nutvieskia viską savo šviesa ir netrukus išnyksta, o ji, Ela, švytėjo taip ilgai ir netikėjo, jog kadanors ji pasikeis, nustos žibėti jos akys, nustos būti tokia gera ir kilni. Ta akimirka, kai abu nurimo, kai juos supo tyla susimaišiusi su poros kvėpavimu. Galėjai pasakyti, jog abu veik įkvėpdavo ir iškvėpdavo sinchroniškai. Negalėjo atitraukti akių nuo Gen priklausančiųjų, negalėjo negalvoti, koks būtų jausmas ją laikyti apglėbus ir tiesiog būti šalia. Toras negalėjo įvardinti jausmų, kurie dabar kaupėsi jo krūtinėje, tik žinojo, kad jie kuo tyriausi bei begalo malonūs. Net nesusigaudė, jog ir pats palengva artėjo tų sultingų lūpų link. Ir ačiū jau išmirusiems dievams, Stark atsitraukus, taip ir liko nesupratęs, kas nutiko. Merginą laikė tyra būtybę, nors šiosios kalbos ir dažnai veiksmai tai paneigdavo, kurios negalima liesti, suteršti, jei šioji pati to nepanorės. Taip, ji traukė Griaustinio dievą visais aspektais. Televizoriuje kalbėjo žinių pranešėja, pasakodama apie Dievų atminimo šventę, joje vykusius pasirodymus ir, žinoma, paradą. "Plačiau apie paradą papasakos mūsų kolegė Marija Blumkvist." Tai tebuvo garsinis fonas, kuris nerūpėjo anei vienam iš patalpoje esančių asmenų. Genevieve pareiškus, jog tai Toro kaltė, jog jai taip sunku "laikyti savo kojas suglaudus", išpučia akis, apskritai nesuvokdamas savo indėlio.
- Ką tu turi omenyje? - tiesmukiškai paklausia, tikėdamasis tiesaus atsakymo, atvertų jo akis. Mergina, priekaištinga, įsisupus į žydrą chalatą, džiūstanti. Ji buvo pribloškiančiai miela.

Šonu paguldytas šešetukas – taip atrodė Genevieve akys, kai Thoras nepristigo įžūlumo šitaip išsireikšti. Kurį laiką prastovėjo su visiškai idiotiška, nebylia veido išraiška, svarstydama „Palas“ čia rimtai ar tik juokauja. NEGI JIS NESUPRANTA KAIP ATRODO IR KAIP TAI VEIKIA JĄ?! Iš lėto prisimerkinėjo vis labiau ir labiau kol galų gale per drastiškai įkypus plyšelius nebelieka nieko matyti. Atrodė, jog na va tuoj tuoj pratrūks, ims vėl paikai isteriškai cypaut, tačiau užuot to, mergina visai netikėtai nusijuokia. Smagiai ir gražiai, kažko nuoširdžiai prajuokinta.
- Per tave turiu tiek visko omeny, kad pati nebesuprantu kas su manimi darosi,-vis dar kikeno kalbėdama. Pripažino savo klaidą, juk pati kalta rimtai! Turi susiimti. Privalo susiimti. Juk balsu pripažino, jog Thoras ją labai keistai veikia. Per jį mergina visiškai praranda protą. Net ir tą paskutinį. Desperatiškai seksualinės vibracijos kažkaip nustoja kutenusios išalkusį Genevieve libido. Ella tiesiog suprato, kad „Palas“ niekur nedings, kad jai nereikia skubėti kaip ankstesniuose savo santykiuose. Ji nuoširdžiai pasitikėjo vyriškiu, tiesiog jautė, idant privalo. Jis tikrai buvo kitoks. Keistokas ta gerąja prasme, mielas, džentelmeniškas ir beprotiškai vyriškas, ką šiais laikais vis labiau virsta mirštančia „vertybe“. Susipažino jie be galo keistomis aplinkybėmis ir šiaip visas šitas judviejų reikalas nėra dorovingai bei objektyviai paaiškinamas, bet Genevieve jau seniai tokia laiminga nebuvo. TIKRAI laiminga, o ne džiaugsmingai nusiteikusi, kaip antai atvejais, kai nusiperka gražų lūpų blizgį, mažas berniukas leidžia paglostyti savo augintinį šinšilą, kai pasibaigus darbo dienai keliauja namo, kai kvėpuoja drėgnu oru, kai atsikėlusi pastebi, jog neišdygo joks spuogas ar nepavėluoja į autobusą...
Nusiraminusi, persikeitusi ir laime švytinti mergina, priliuoksi atgalios prie sofos į kurią sukrinta užimdama šiltą vietelę šalia „Palo“. Jai visai nebuvo įdomu ką rodo televizorius, tačiau šią akimirką, kaip keista bebūtų, norėjo patylėti, nutikti. Sėdėdama mergina netrukus padėjo galvą Thorui ant peties. Nors ir žiūrėjo į kalbančiosios dėžės ekraną ir jame blykčiojančius besimainančius vaizdus, Ella šių nematė. Mėgavosi tuo, jog „Palas“ yra šalia. Jo artuma buvo visiškai, absoliučiai, neįtikėtinai nuostabi, nes kėlė retą, nepaaiškinamą bei gryną pasitikėjimo jausmą. Gerose Thoro akyse ji matė labai gerą žmogų, kuriam reikia tik truputėlį padėti. Ir ne taip, jog pati imtųsi spręsti, kas būtų geriausia vyrui. Genevieve buvo pasiryžusi klausytis, o ne kalbėti. Net pati nepajunta kaip greitai ir netikėtai sąmonė išjungia savo funkcinio veikimo mygtuką. Apgaubusi Thoro kurstoma vidinė šiluma merginą greitai užliūliavo, panardindama ją į gražų, tyrą, tačiau nesuprantamą sapną. Norėtų tikėti, jog eilinį kartą sapnavo savo svajonių princą. Tačiau šį jis pagaliau turėjo aiškų veidą.