Katios kambarys

.

Atėjusi į kambarį įsitempė lagaminą į vidų ir užsikėlė ant lovos. Katherine paliko atviras duris, kaip, kad jai buvo įprasta. Mergina neskubėdama vaikščiojo po kambarį dairydamasi aplink. Kartais ką nors paliesdama ar pakeldama iš vietos. Šis kambarys nė kiek nedvelkė ja, bet turėjo marias laiko įpūst savo bruožų čia. Atsisėdusi ant lovos pati sau šyptelėjo, nes viskas kol kas klojosi gerai ir tikėjosi, kad jos algos ir charizmos pakaks išsilaikyt nors vienoje vietoje kiek ilgėliau. Galiausiai taip ir neatidariusi lagamino, išėjo iš kambario.

Atėjusi į kambarį Katherine neskubėdama persirengė ir susirišo plaukus į uodegą. Atidariusi lagaminus susidėliojo daiktus į vietas. Ne tiek jau daug visko turėjo, daugiausiai tik drabužiai ir kosmetika. Pabaigusi nuėjo į dušą ir išsimaudžiusi išsidžiovino plaukus. Apsirengusi neskubėdama pasidažė akis, dar perbraukė lūpų dažais per lūpas ir išėjo iš kambario.

Atėjusi su Benjamin į kambarį Katherine paleido jo ranką. Nusispyrusi aukštakulnius Katia nusivilko megztuką, nusiėmė nuo riešų apyrankes, bet daugiau drabužių nenusivilko.
- Galėsi pabūt kol užmigsiu? - vos vos šyptelėjo ir įsitaisiusi ant lovos pamojo jam pirštuku, kad ateitų. Nenorėjo būt viena, ypač dabar kai galėjo prikrėst kvailysčių. Atsigulusi Katherine žvelgė į lubas. Tiek daug minčių sukosi galvelėje, bet jautėsi per daug pavargusi, kad apie viską mąstytų.

Stabtelėjęs tarpdury, trumpai akimis permetė kambarį. Kai čia niekas negyveno, tas kambarys atrodė toks nykus ir nuobodus. Akimis sugrįžęs ties Katherine, linktelėjo ir atsisėdo ant lovos galo. Apsigręžė, kad matytų merginą.
- Galiu kad ir visą naktį čia prabūt,- tarė, šyptelėdamas. Jie nuolat būdavo įsiutę, nervuoti, besibarantys ar bandantys įrodyti savo tiesas,o šypsodavosi retai. Tad dabar jis tą ir pasistengė daryti.
- Gal tau ko nors atnešti? Vandens,migomųjų ar panašiai?- paklausė, jau ketindamas atsikelti ir eiti ko nors surasti.

Katherine atsigulė ant šoniuko sulenkdama kojas ir pasidėdama rankutes šalia galvos. Užmerkusi akis giliai įkvėpė.
- Nenoriu nieko, - tyliai atsakė. Atsisėdusi prislinko prie Benjamin ir pasidėjo galvelę ant jo kelių. Užmerkusi akeles prikando lūpą. Jau nebuvo tokia savimi pasitikinti kaip kad seniau. Nebebuvo tokia arši, egoistė ir nebežinojo ko apskritai nori ir kokia ji išties yra. Pamažu Katherine vis labiau ir labiau atsipalaidavo kol galiausiai užmigo. Ji neturėjo jėgų kovot, priešintis, o ir tikriausiai net būtų sutikusi leist įvykiams tekėt ramia vaga ir kurt šeimą.

Galiausiai persėdo ant nedidelės kėdutės, kad netrukdytų Katherine miegot. Alkūnes atrėmė į kelius,o smakrą padėjo ant sukryžiuotų pirštų. Jau visa jo pozicija rodė,kad jis mąsto. Ir mąstė, kad ir kaip nenorėdamas to daryti. Nors stengėsi neįsivaizduoti, bet vaizdiniai apie būsimą tėvystę lindo į galvą ir šiurpino labiau negu kokie šiurpūs kankinimai. Bet kadangi Ben'as turėjo drąsos,o vaiko gyvybė jam už viską svarbiau buvo, tai nusiteikė psichologiškai viską ištvert. Tik klausimas buvo,ar Katherine ištvers? Stebint ją,kai miegojo, jam jos pagailo. Tokia gražutė ir jauna. Susigadins gyvenimą su tuo vaiku. Net jeigu Katherine tik pagimdytų tą vaiką ir paliktų jam, vistiek jus nuskuodą. Pernelyg pats gerai žinojo,kas būna, kai palieki artimą žmogų. Taip bemąstydamas, nepajuto, kaip trumpam nusmigo. Bet gal į gera tai buvo.

Katherine iš pradžių miegojo ramiai, nesiblaškydama ir atrodė, kad visas velniškas kraujas buvo iš jos išgaravęs. Per miegus ranka perbraukė per lovą tarsi kažko ieškodama, bet galiausiai tik išsitiesė ant nugaros rankas ištiesdama virš galvos. Bet neilgai taip miegojo, mat košmarai į galvą lindo. Pramerkusi akeles Katherine pasuko galvele į Benjamin. Akimirką mąstė kaip viskas paveikė jį ir net jei jis ir gynė vaiką, Katherine buvo tikra, kad jis ne ką mažiau nenorėjo, kad taip viskas nutiktų. Nenorėdama pažadint vaikino tyliai išsliūkino iš lovos. Paėmusi į vieną ranką batelius į kitą rankinę ir dar spėjusi ir megztuką pagriebt, tyliai išsėlino iš kambario.

Tik spėjo trumpam užmigt, prabudo, o Katherine jau dingus. Kaip užvirė jam kraujas, supratus, kad ji pabėgo! O juk taip stengėsi ją išsaugoti, kad nepabėgtų ir kokios kvailystės nepadarytų, už kurią vėliau tektų gailėtis. Išgirdęs krebždesį virtuvėje, pašoko ant kojų. Nė apie nieką negalvodamas, įsiutęs ir piktas, nulėkė virtuvės link.