Įėjimas/Išėjimas/Koridorius

..

Galiausiai priėjęs savo tikslą, atrakina duris ir atidaro duris. Aišku, pirmiau leidžia įeiti Katerinai. Nors butas ir ne prabangiame rajone, nedvelkia prabanga, tačiau atrodo velniškai jaukus. įprastos, pastelinės spalvos, veidrodis ant sienos, kėdutė, nedidelė spinta ir kelias, vedantis į kitą kambarį. Niekada Chrisas šiuo butu nesigėdijo, nes jį nusipirko už savo pinigus, be niekieno pagalbos. Palyginus su tuo, kurį jis turėjo tuomet, kai Katerina ir jis buvo kartu, šitas buvo daug daug geresnis ir gražesnis. Vien skirtumas tas, jog šį butą sudarė ne vienas, ne didelis kambarys.

Katerina ir nebuvo pratusi prie didžiulės prabangos ir jai to net nereikėjo. Vos įėjusi į jo butą pasijuto kaip namie ir statydama iš lėto ir atsargiai kojytes įėjo ir eidama pirštukais braukė per sieną apžiūrinėdama patalpas. Pritūpusi Katia neskubėdama atsegė batukus. Atsistojusi nusiavė juos ir pirštais palietė vėsias plyteles, taip sužemėjo gerais penkiolika centimetrų. Nekreipdama dėmesio į tai, kad čia ne jos namai ir, kad šalia Christian, priėjo prie veidrodžio ir perbraukė pirštukais per garbanas.
- Kur vesiesi toliau? - žiūrėdama į veidrodį paklausė.

Jai įėjus, pats įeina į vidų ir uždaręs duris, jas užrakina. Nusiauna batus ir nusimeta švarką, padėdamas jį ant tos kėdutės. Pažvelgia į ją pro veidrodį ir pastebi, kad arba ji sumažėjo nekukliai arba jis per šiuos metus dar kažkiek išsitempė į viršų.
-o kur nori, kad nusivesčiau? - kilstelėja antakius sumurkdamas tyliu balseliu. Priėjęs prie jos, nubraukia jos garbanas ant vieno peties ir lūpomis švelniai prisiliečia prie jos kaklo. Tuomet atsitiesęs vėl pažvelgia į jos veidą, pro veidrodį, aišku, - norėtum ko išgerti ar ko nors užkasti..? - nutęsia klausdamas ir mąstydamas, ką jis iš tiesų dar galėtų pasiūlyti. Supratęs, kad daugiau nieko, tiesiog kantriai laukia jos atsakymo.

Katenka visai nepaaugo per tuos metelius, na bent jau nežymiai. Katukas per veidrodį stebėjo Christian sekdama jo judesius. Jam priėjus prie jos ir prilietus lūpomis kaklą, Katia užsimerkė ir tyliai atsiduso.
- Nė nenumanai kaip to pasiilgau. Galimybės būt šalia tavęs, to saugumo jausmo ir žinojimo, kad esu tau brangi, - jau nebeerzindama ir nebeapsimetinėdama tuo kuo nėra taip natūraliai pasakė ir jam atsitiesus pasuko veiduką į jį. - noriu tavęs.
Prikando lūpą gudriai nusišypsodama ir atsisukusi į jį įrėmė delniukus į vaikino krūtinę stumdama link sienos. Įrėmusi gana švelniai jį į ją, Katia šiek tiek pasistiebė ir priglaudė kaktą, prie jo kaktos.

O jis turbūt dar ištįso, užtat dabar aukštas kaip dangoraižis ir nors Katukas nėra labai žema mergina, tačiau vis tiek šiokia tokia coliukė prieš jį atrodo. Išgirdus jos žodžius, be galo mielai nusišypso, nes tai per daug velniškai gera girdėti, kad slėpti jausmus savyje. Išgirdus jos paskutinius žodžius, įdėmiai pažvelgia į jos akis ir vėl nusišypso, kai ji jį priremia prie sienos. Jai pasistiebus link jo, rankutes uždeda ant jos liemens ir tuomet lengvai ją kilstelėja, kiek atsitraukdamas ir leisdamas jos dailioms kojelėmis apsivyti jo liemenį. Tuomet užkabina savo lūpomis jos lūpas ir švelniai ją pabučiuoja, delniuku nuslysdamas jos nugara. Atsitraukęs gana minimaliai, pabučiuoja jos nosies galiuką ir išsineša ją iš čionai.