in/out

Tada, kai gavo žinutę nuo Olivios, buvo maždaug aštunta valanda ryto ir pirma, ką jis norėjo padaryti, tai trenkti telefoną į sieną, nes dėl Dievo meilės, niekas jam šiais laikais neleidžia pamiegoti. Dar pasivartęs lovoje maždaug pusvalandį (mėgavosi tuo, jog verčia merginą laukti), Heath išsiropštė iš lovos bei greitai užvalgė pusryčių, išgėrė stiprios kavos, apsirengė bei išėjo iš namų.
Jis puikiai žinojo kelią, kuris nuvestų jį iki Olivios buto. Tiesą sakant ganėtinai seniai čia lankėsi, nes paskutinėmis dienomis tikrai buvo rūpestingas ir atidus vaikinas savo naująjai merginai. Visgi, jis jo gyslose jau įrašytas žodžiai "neištikimybė" ir "melas", tad nenuostabu, jog jau po kelių doros mėnesių vyras nusprendė pasukti kitu, kiek įdomesniu keliu.
Užlipęs prie Olivios buto durų jis kelis kartus paspaudė durų skambutį ir, baigęs rūkyti cigaretę, numetė ją netoliese ir sutrynė su bato galu.

Jonathan nebuvo iš tų, kuris visada iškart leidžiasi į tokias provokacijas. Visada apgalvoja "už" ir "prieš". Kad ir kaip keistai tai atrodytų, bet ne visoms jis buvo prieinamas, ne visos sugebėdavo jį pavergti ar tuo labiau suvilioti.
Vyras tikrai nelėkdavo paskubomis pas moteris, vadovavosi taisykle - "Kuo ilgiau lauki, tuo maloniau būna po to". Tad ir šįkart nėjo akis išdegęs pas Olivia, spėjo dar paskaityti rytinį laikraštį bei surūkyti kelias cigaretes. Visgi žinojo, jog per ilgai tempti nereikia, tad prie to pačio jis dar nupirko visai padorų raudono vyno butelį. Juk jie seniai nesimatė, derėtų tai atšvęsti.
- Sveika, - lūpas savaime išrietė blausi šypsenėlė ir Heath, neatitraukdamas akių nuo Olivios, įžengė į vidų. Tai jau tikrai, kad pirmas nepasiduos provokacijai, šįkart jis taipogi pažais.

Vyrui įžengus į vidų, rankos iškart pajaučia atmosferos pasikeitimą, nes, neneigsiu, lauke buvo visai vėsu, o jo rankos, arba bent jau pirštai, spėjo atvėsti. Kiek patrynęs kairės rankos pirštus į džinsus jis patenkintas vyptelėjo, jog jie greitai vėl atgaus normalią temperatūrą ir, pasisukęs profiliu, kiek kilstelėjo antakį, kai išgirdo aiškiai girdimą spynos trakštelėjimą, kai Olivia rakino duris.
- Čia maždaug taip parodai, jog manęs neišleisi? - sukrizenęs jis žvilgteli į merginą, o akyse aiškiai žybteli keli velniukai. Anąkart jis buvo silpnoji grandis, kuri nebegalėjo ilgiau kentėti, šįkart Jonathan žinojo, jog yra kantresnis, nei anksčiau.
- Kaip įsakysite, madam, - dramatiškai nusilenkęs ir padaręs reveransą, vyras nusispyrė batus bei padėjo juos, kad nesimaišytų kelyje. Pakėlęs akis į Olivia Heath šyptelėjo.