Vonia/wc

.

Nuo to laiko, kai miegojo su Benjamin praėjo kelios savaitės, tad Kath kaip uraganas įsiveržė į vonią ir uždarė duris jų neužrakindama. Ant plitelių išvertusi visą rankinės turinį Katherine susirado dežutę su nėštumo testu ir šį išėmusi visa turinį iškračiusi iš dėžutės pirmiausiai perskaitė instrukciją. Kone drebančiom rankom paėmusi testą kaip ir reikia pasisiojo ant jo ir susitvarkiusi padėjo šį ant kriauklės kraščiuko neramiai laukdama rezultatų. Katherine jautėsi sumautai ir jau numanė, kad rytinis pykinimas tikrai ne apsinuodijimas maistu, bet tos penkios minutės slinko taip kankinančiai lėtai, kad neištvėrusi atsistojo vaikščiodama pirmyn atgal. Pirštukais suėmusi plaukus giliai įkvėpė ir atsišliejo į sieną. Žvilgtelėjusi į laikroduką priėjo prie kriauklės ir paėmusi testą sukandusi dantukus žvilgtelėjo. Atsakymas tikrai nenudžiugino merginos tad supykusi paleido testą į sieną, o kumštuku tenkė per veidrodį susipjaustydama ranką. Susmukusi ant vėsiu grindų Kath tyliai kūkčiojo, mat nenorėjo to vaiko, kurio laukėsi ir puikiai žinojo kokia išeitis jos laukia. Kūkčiodama dar paleido kelis daiktus į duris, mat buvo vis dar šoke ir nežinojo ar turėtų apie viską papasakot Benjaminui.

Nieko keisto, kad išgirdęs triukšmą Ben'as atlėkė į vonią. Pirma mintis buvo,kad kokie vagys jau siaubia butą. Taigi buvo kovingos nuotaikos. Tačiau pamatęs Katherine, išpūtė akis. Ko jau ko nesitikėjo, tai kad ji tą triukšmą sukėlė.
- Katherine? Kas darosi? Maniau,kad jau kas butą apvaginėja,- suniurnėjo, sustodamas tarpdury. Mergina atrodė...palūžusi. Švelniai tariant. Nors ir būdavo pastabus, tačiau nepastebėjo nėštumo testo. Priėjo prie jos ir atsiklaupė, žiūrėdamas į kruviną jos delniuką. Abiem rankom apglėbė jos delną, tarsi taip galėtų pagydyti.- Geriau jau paaiškink, nes nenoriu viso to daryti sunkiuoju būdu,- pirštu bakstelėjo į smilkinį, duodamas suprasti, ką turi omeny.

Testas tiesiog pasimetė vonioje tarp visų Katherine daiktų, kurie buvo išsibarste ant šaltų plytelių, o kur dar ant žemės pasipylusios veidrodžio šukės. Kath nekreipė į Benjamin jokio dėmesio, nors jam suėmus jos ranką visgi teikėsi pakelt į vaikiną akis. Dar niekada neatrodė tokia palūžusi, tarsi visas pasitikėjimas savimi būtų seniai išgaravęs. Kath šiek tiek virpėjo, o tamsios akutės tuščiu žvilgsniu žvelgė į Benjamin akis. Katia dvejojo ar turi jam pasakyt, bet puikiai žinojo, kad jis pats viską gali išsiaiškint.
- Aš laukiuosi. Vaikas negims, - kone išurzgė žodžius, o akys kiek paraudo nuo ašarų. Sukandusi dantukus Kath atsistojo. Jautėsi tokia kalta dėl visko.

Išgirdęs Katherine žodžius, išpūtė akis. Tada atsisėdo, o tiksliau, nuslydo ant žemės.
- Gal juokauji? Tu negali to padaryti. Tiesiog negali,- tarė, lėtai pasukdamas galvą ir pažvelgdamas į merginą. Jam vaiko gimimas buvo šventas dalykas, ir jeigu jau taip nutiko, vadinasi jis turi gimti. Tačiau jis iškart suvokė problemą. Tai yra, Katherine nenorą turėti vaiką. Persibraukęs ranka per plaukus, užsidengė delnu burną, neturėdamas ką daugiau pasakyti. Nejaugi jam reikės užhipnotizuoti ją, kad tik su tiktų? Panašu, nes ji tikrai atrodė nekaip. Tačiau jis dėl to grauš save visą likusį gyvenimą, ir puikiai tai žinojo. Išsigandęs neatitraukė akių nuo Katherine.

Kath perbraukė delnais sau per veidą ir plaukus, bet tiesiog visa išsikruvino. Keista, kad dar joks stikliukas neįsmigo į delną. Katherine nenorėjo vaiko, nesvarbu kieno jis būtų.
- O ką tu siūlai? Jį pasilikt? - kone išrėkė ir skestelėjo rankomis. Galų gale giliai įkvėpė, kad nusiramintų. - Aš jo nenoriu...nenoriu...
Papurtė galvą. Kath jau sunkiai gaudėsi jausmuose, tik vis kartojo, kad nenori. Mergina manė, kad niekas jos ir nesulaikys, pati nuspręs ką daryt. Pritupusi ėmė rinkt ir į rankinę kraut daiktus.
- Man reikia eit, - skubėdama sumurmėjo, bet atsistojusi jautė kaip svaigsta galva ir vėl pykina, net jai nieko šiandien nevalgė, tad atsirėmė į sieną ir trumpam užsimerkė. Vaikas tik sujauktų jos planus, tad galvojo kaip greičiau viską pabaigt ir nė mintis nekilo, kad turėtų atsiklaust pirmiausia Benjamin ko norėtų jis. Tiesiog Katia nė pati blaiviai nemastė kas ir kaip.

Netikėdamas tuo,ką girdi, apstulbusiu žvilgsniu žiūrėjo į Katherine.
- O nepagalvojai, kad aš jo noriu? Juk čia mano vaikas!- surėkė, pats krūptelėdamas nuo savo balso. Skambėjo kaip koks klykiantis pamišėlis. Sučiupęs merginą už rankų, atsistojo tarpdury, duodamas suprast, kad niekur jos nepaleis.
- Niekur tu neisi, kol mes visko normaliai neišsiaiškinsim. Sprendimas turi būti bendras, supranti? Dabar jau nebus taip, kad viską spręsi pati. Tai dalelė ir manęs, ir tavęs, nors tau kiek matau, tai ne itin rūpi,- kalbėdamas šiek tiek atlaisvino rankas, stebėjo, ar ji spruks. Žinojo, kokia ji nepriklausoma nuo visų, tad nebūtų nustebęs, jeigu ji tuoj pat jam vožtų ir bėgtų iš čia kiek kojos neša.

Katherine apstulbusi stovėjo klausydamasi jo rėkimo, o galva kiek svaigo nuo patirtų išgyvenimų ir pykinimo, tad gal net laiku Benjamin ją sugriebė, bet vis vien šįkart Katiai tai buvo per grubu, tad pasimuistė.
- Paleisk mane. Juk sakiau, kad vaikas negims. Aš jo nenoriu. Jis manyje, tad aš ir turiu spręst, - atkirto. Pakėlė į Benjamin akis ir nuoširdžiai stebėjosi jo ryžtu. - Neapsunkink visko dar labiau. Susikrausiu daiktus ir išsinešdinsiu iš tavo gyvenimo. Greit viską pamirši ir galėsi gyvent toliau.
Giliai įkvėpusi iškvėpė ir delną priglaudusi prie pilvuko šiek tiek susilenkė, mat vėl pykino ir galvele tiesiog atsirėmė į Benjamin. Gana gyliai kvėpavo.
- Nori viso šito? Šeimos? - gana silpnu balsiuku paklausė. Bent iš Katios pozicijos matėsi, kad net galvot apie tai mergina nenori.

- Puiku. Paleisiu, jei tu to nori,- tarė, atitraukdamas rankas. Šios bejėgiškai nusviro, lyg nežinotų kur jas dėti. Galiausiai jas pakėlė ir paglostė Katherine plaukus. Jam taip patiko jos plaukai - tokie banguoti ir švelnūs, it šilkas. Tik dabar susivokė, kad išvis atkreipia dėmesį į tokias smulkmenas. Kas jam darosi?
- Nežinau, ar noriu. Bet jeigu tavyje užsimezgė nauja gyvybė, reiškia taip turi būti,- kalbėjo, vis dar glostydamas jos plaukus ir nė nesusivokdamas, jog tuos judesius atlieka kaip užsitransavęs robotas. Panašiai ir jautėsi. Viską matė kiek sulėtintai. Tačiau reikėjo priimti teisingą sprendimą, teisingą jiems abiems.- Tačiau kai ką tikrai žinau. Žinau, kad pradedu tau kažką jausti. Ir tai rimta. Ir nemanyk, kad nuo manęs pabėgus išsispręs visos problemos,o aš viską pamiršiu,-jis atsitraukė, viena ranka švelniai paimdamas merginą už smakro ir jį kilstelėdamas aukštyn, kad galėtų matyti tas gražias akis,- Nes taip nebus. Pameni, čia aš galiu kontroliuoti ką prisiminti, o ką ne?- liūdnai nusijuokė, vis dar stebėdamas Katherine.

Katherine nenorėjo vaiko, bet nenorėjo vėl bėgt nuo problemų ar jausmų. Sunku buvo pasielgt tinkamai, nes pernelyg didelė egoistė ji buvo. Benjaminui ją paleidus Katia atsiduso. Vaikino švelnumas ją tikrai glumino, bet negalėjo neigt, kad patiko. Katherine net sau negalėjo pripažint, kad ji bijojo, o Benjamin žodžiai privertė krūptelt. Nenoriai žvelgė į jo akis. Puikiai žinojo, kad jo nuomonė dėl vaiko ne ką mažiau svarbi, bet Kath negalėjo prisirišt prie vaikino, negalėjo rizikuot vėliau būt įskaudinta.
- Atleisk, - tyliai sušnabždėjo, o skruostais nusirito ašaros, tarsi ji jau nė neabejotų dėl savo sprendimo. Atsitraukusi atgal priėjo prie kriauklės ir atsukusi vandenį pakišo kruviną delną po vandens srove. Nuplovusi kraują dar kiek stabtelėjo prieš praeidama pro jį.
- Esi vertas daug geresnės, tos kuri nebijos atsakyt į tavo jausmus ir surizikuot. - Katia jautėsi išsękusi, tad bet kokiu atveju niekur dabar tikriausiai nekeliaus.

Na, kad ir ką ji sakė ar galvojo, Benjamin buvo pilnai įsitikinęs, kad ji jam puikiai tiktų. Tik tereikėjo jai pačiai tą suprast.
- Tu neturi dėl ko manęs atsiprašinėt,- visgi jis nebuvo linkęs taip greitai pasiduoti, tad pradėjo eiti iš paskos, kaip koks šešėlis. Neketino tokiu metu jos paleisti iš akių, nes juk ji žadėjo išvykti. O to jis neleis. Turbūt.
- Jei jau lendam į šitą temą, tai čia tu man per gera. Dėl šito galim ginčytis kad ir visą naktį, man nesunku,- tarė, vis dar vilkdamasis už merginos nugaros. Kaip kokiu vaiduokliu pasijautė. Bet šiuo metu jam vienodai buvo. Svarbiau buvo įtikint Katią, kad vaiko atsikratyt taip paprastai negalima.- Klausyk, mes sugebėtumėm būti geri tėvai. Tiesiog reikėtų šiek tiek..pasistengti,- tarė, ranka paliesdamas merginos petį ir taip priversdamas ją stabtelėti. Gal nors dabar jo paklausys?

Mergina papraščiausiai jo nebesiklausė, nes jau buvo pavargusi nuo visko ir nusprendė luktelt, vis vien dar tikriausiai buvo anksti ir nereikėjo bent kol kas skubėt, juk nėščia tik kelias savaites. Sustabdyta Katerina pažvelgė į Benjamin ir suėmusi jo delną uždėjo sau ant pilvuko.
- Tu nepasiduosi. Tiesa? - gana ramiu balsu paklausė. Iš delno vėl bėgo kraujas, net jei ir nuplovė. Katherine nebuvo tikra ko iš tiesų nori. - Man reikia pailsėt ir viską gerai apgalvot. Jei tu jo nori...negaliu būt tokia egoistė, kad atimčiau tai iš tavęs, bet nemanau, kad sugebėsiu būt mama.
Papurtė galvą. Atrodė kiek nurimusi. Tikriausiai paveikė nėštumas Katenką, kad apsivijo rankutėmis Benjamin kaklą prisiglausdama prie jo.

Apkabinęs Katherine, ranka monotoniškai glostė jos nugarą. Taip, apie tokį scenarijų jis nebuvo pagalvojęs. Ar sugebėtų vienas auginti vaiką? Juk ne koks iš jo pavyzdys būtų. O dar kai pagalvojo, kai reikės jam keisti vystyklus, gaminti valgyti..Pajuto, kaip pašiurpo sprandas.
- Aš niekada nepasiduodu,- sumurmėjo merginai į ausį. Bent viena gera jo savybė. Turbūt.- Žinoma, galvok kiek tinkama. Toks sprendimas negali būti priimtas skubotai,- linktelėjo, pritardamas. Nors ir buvo karštakošis, tačiau čia tikrai reikėjo labai gerai pagalvoti. Nors jis jau buvo apsisprendęs, tačiau matė, jog Katherine labai dvejoja ir jos galvoje šiuo metu tikriausiai itin daug,įvairio pobūčio minčių sukosi.
- Einam į tavo kambarį. Tau reikia pamiegoti ir pailsėti,- tarė, suimdamas merginą už liemens ir lėtai vesdamas jos kambario link.- Viską galėsi apgalvoti tada,kai būsi išsimiegojus ir su pilnai funkcionuojančiom smegenim,- nutaisė kiek linksmesnį toną kalbėdamas,kad nebūtų taip liūdna.

Šią akimirką ji nė nenorėjo pagalvot apie visas vaikų auginimo smulkmenas, nes tikrai būtų supykine. Benjamin ją kiek nuramino, bet vis vien jautėsi tokia sumišusi ir pavargusi nuo visko. Giliai įkvėpusia Katia pakėlė į jį akeles.
- Viską sugadinau, - sumurmėjo kiek suirzusi. Ji kūdikio nenorėjo ir tai nė kiek nepasikeitė, bet šią akimirką vis dar svarstė ar turėtų pasilikt.
- Tu teisus, - atsakiusi leidosi vedama į kambarį, bet galiausiai suėmė jį už rankos ir nusivedė nė nemanydama dabar jo taip paleist.